2009 m. gegužės 30 d., šeštadienis

Žaliaakė

Suprantu, kad grožimės savo vaikų darbais. Aš jiems kritiška, bet, aišku, grožiuosi. Ypač, kai tikrai juose yra kažkas tokio. Mano dukra labai išgyvena, kad lėkštė įskilo (čia lėkštė ant keturių kojelių), bet juk nuo tos žaliaakės žvilgsnio taip gali nutikti, ar ne? Ir man gražu, kad šonu, pasuku galvą, kad jai į akis pažvelgčiau, ir ji tarsi skrenda...
Reikės užsiauginti rojaus obuoliukų, nes neįsivaizduoju, ką daugiau į ją begalima dėti!

2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

3 naujienos ir 1 svajonė (naujienlaiškis)

Sveiki,

Pradėsiu nuo to, kuo dažniausiai baigiama. Na, jei atsitiktų taip, kad neturėsite mums laiko, galbūt bent spėsite perskaityti tai, ką labiausiai norime pasakyti:
Linkime Jums geros vasaros! Mes – 3 „P“ (Paukščių Pieno Parduotuvė) linkime Jums pačių svarbiausių ne tik vasarą dalykų: 3 „G“ – Gėrio, Grožio, Gamtos!

1 naujiena – naujos prekės. Jų nedaug, bet jos įvairios, mažutės, keistos, gražios, o gal ir nelabai, bet labai turiningiems žaidimams!, nostalgiškos, skambančios, kvapnios: naujienos

2 naujiena – mūsų kitų prekių karūnavimas savaitei – „savaitės vinys“. Tik vieną savaitę atsitiktinai, bet ne atsainiai, pasirinktos prekės bus parduodamos žymiai pigiau. Labai maloniai prašome mus aplankyti. Be to, vasariškai nusiteikusios sudėjome dalykėlius „vasarai vasarėlei“.

3 naujiena – mes, o jei perkate pas mus, tai ir Jūs, žodžiu, mes visi tapome judėjimo „Už gamtą“ rėmėjais. Kodėl jų? Todėl, kad jie irgi myli paukščius! Na gal dar dėl to, kad mums patinka, ką jie daro ir… jie neprašė. Procentą nuo kiekvienos parduotos prekės skiriame jiems. „Judėdami“ už gamtą nuo gegužės mėnesio siuntas Vilniuje vežiojame ir dviračiu!

Ir 1 svajonė ...
Jau labai greitai „Paukščių Pieną“ galima bus rasti iš tikrųjų! Žinoma, tikrojo reikėtų paieškoti, bet mus galėsite aplankyti ir pamatyti Vilniuje, Žvėryne. Mes vis dar kaligrafiškai rašome kainas, prieš veidrodį mokomės drąsos, o rytais užsimerkę medituojame, bet savo svajonę įgyvendinsime - mažą parduotuvėlę tuoj tuoj atidarysime. Info bus tituliniame puslapyje.

Visiems, kas skaitė, buvo – nuoširdžiai dėkojame.
Kas skubėjo – linksmai mojame.
Kas grįš – laukiame!

P.S. Jei vis dar turite laiko muzikai, … tuomet moterims su šypsena: net Marse mūsų reikia!

Pagarbiai,

Nora Išganaitienė
www.pauksciupienas.lt

Mylimi - zebra

Vis tik neįtikėtino grožio gyvūnas...
Man labai patinka spalvotos žuvytės ar paukščiai, labai, bet kai ilgiau pažiūriu į šį gyvūną, mane apima net baimė. Pirmą kartą pamačiau jį (žinoma, buvau mačiusi ir anksčiau, bet pirmą kartą "sustojau") pas Jurgą. Ir dabar aš jį irgi myliu.

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis

Apie mintis

Kur aplanko geriausios mintys?
...
Ieškojome mažėlio, o jis va, galvoja sau ramiai.

Vėjas

Noriu padėkoti vėjui, kuris tiek pūtė, tiek šėlo, kad dvi dienas galvoje buvo švari tuštuma.
Tas dienas praleidome sodyboje. Aš gėriau šaltą baltą vyną iš taurės! Klausiau "prancūziškos muzikėlės" (ant viso garso), paišiau piešinukus - ilsėjausi.



Sodyba kažkur Dzūkijos pakrašty, tokie dalykai man ten rodosi - anapus realybės, gal ir jausmas todėl nerealus. Juk ten dar ir gaidžiai šiaip jau gieda.
Tada vaikai rado zuikį. Aš galvojau, ar jo gyvenimas tapo neeiliniu nuo to, kad dvi dienas jis klausė prancūziškos muzikos arba mano pasvarstymų apie tai. Vis tik manau, kad tai ne triušis, o tikras kiškis. Jis gyveno dvi dienas lagamine, tada mes jį paleidome. Dar lijo. Visad lijant patiriu, kaip gera turėti namus.

2009 m. gegužės 22 d., penktadienis

Menas atvirose erdvėse, o gal ir nišose

Kaskart truliku važiuodama pro namą Pušų g. galvoju apie šį graffiti. Nu nežinau, kažkas mane stabdo-kabina-glumina-gailestį iššaukia. Šiandien, nuvežusi dovanėles, ėmiau ir kaip kokia turistė sunkiai laikydama, nes sijonuota :-), savo naująjį dviriką nufotografavau. (komentarų dėl foto kokybės nepriimu :-), aš gal čia Žvėryno bendruomenės labui stengiuosi. Ten - buvusi poliklinika, dabar - apleistas parduodamas vis dar labai gražus namas).



O čia prie namų vyras su mūsų ir kaimynų vaikais pasielgė prancūziškai: išryškino trūkumus, kad jie taptų privalumais. Na bent jau mums laiškai ateina ne tik iš komunalininkų :-).

Dėmesio! Attention! Achtung! Внимание!

Na dar sesuo įrašys olandiškai ;-). Nu aš tikrai perskaityčiau tokį įrašą, o jis toks vaikiškas nes... na nes penktadienio vakaras.

NUO ŠIANDIEN AŠ IŠVEŽIOJU SIUNTAS VILNIUJE DVIRAČIU!!!

Kas mus žino, tai žino, kad ir taip viską Vilniuje vežiojame patys, bet buvo tik mašina ir trulikai. Dabar suku galvą, kaip papuošti dviratį pieniškai, kad jau aš it pieno puta iš pieno plaukusi "gulbė" būčiau :-)). Laukiu patarimų!
Žodžiu propaguosime žalią siuntų tarnybą :-). Foto įkelsiu, kai labai gražiai ten gausiuos (tai, aišku, užtruks :-)) ir tada mane atpažinsite pro bet kokį rūką!
Jei pamatysite Klaipėdoje, reiškia apsipažinote :-).
P.S. netikėtai daug šypsausi, nu gal ir gerai?...

In memoriam

O tai man liūdna žinia - mirė O. Jankovskis. Tik prieš savaitę paminėjau, kad jis - vienas mano mylimiausių aktorių...

Atradimai - apie naujas nuorodas prie "Draugų"

Šiandien penktadienis - puikus atradimas :-). Bet aš ne apie jį, nors man jis patinka!

Aš apie nuostabius dalykus, kuriuos radau šią savaitę, ir kuriuos galite paskaityti ir pažiūrėti čia: http://kokonas.wordpress.com/ Geras, lengvas, moteriškas. Lietuviškos gero skonio pamokos iš kūrybingų moterų, teisingi lietuviški rankdarbiai, "pasidaryk pats" pamokėlės ir nuostabi fotografija. Labai kokybiška ir gražu.
Gera ir lengva skaityti, gražūs žmonės, gražiai gyvena. Kas? Kokonas :-)

Ir galybę naudingų dalykų apie "duoną kasdieninę" tinklapyje Sveikas vaikas . Oficialiai - maisto priedų žinynas. Draugiškai - svetainė apie skanėstus, kuriuos reikia valgyti kad augtum ir būtum sveikas, ir kurių - ne. Rašyti gali visi.

Ir dar vienos moters fantastiškos nuotraukos Gražūs Šarūnės sentimentai!.
O čia horizonte kubeliai "Pasakų medis" iš mūsų PPP (Paukščių pieno parduotuvės) - aš didžiuojuosi ir giriuosi :-)), man tai buvo netikėta ir velniškai malonu! Man jie - vienas gražiausių mūsų žaislų, tikiuosi ir jiems patiko.
Ir dabar taupau fotosesijai pas Šarūnę. Noriu padovanoti savo dukrai mokslo metų baigimo proga, o gal dar ir sūnūs pridėsiu, o gal dar ir pati išdrįsiu... Man ta Domicėlė nepakartojama, ir aš taip noriu sau :-).

Ir dar vienos moters (kokia aš tendencinga :-)) nuostabūs darbai: Fotopastelė. Saulužei linkėjimų! ;-)

Aš buvau apstulbusi radusi šią foto čia, na kaip apstubsta žmogus iš malonumo! Juk tai "Didysis paradas" iš PP!!! Ačiū už galimybę pamatyti jį "visame gražume" :-)

P.S. gavosi vis apie save, kaip pamaiva kokia :-(, bet tai gal ir ne sutapimas..., juk žmonės aplink ne iš mėnulio.



Beje, vartydami fotopastėje sudėtus darbus pasiklausykite muzikėlės - ji puiki, rekomenduoju! Juk neveltui būtent ją siunčiau naujienlaiškyje ;-))

2009 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

Paguoda :-)

Kur buvus, kur nebuvus Jurga vėl mane guodžia :-).

2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

Muzika - Cake

Jurga atsiuntė kad neliūdėčiau :-)

Įdedu kitą klipą tos pačios dainos, nu kodėl kodėl, nu todėl, kad su baklažanais!!!

Lėlių namas arba kodėl mūsų PP tokie žaislai

Kai buvau maža labai mėgdavau žaisti viena. (Ilgai svarsčiau ar leistis į prisiminimus smėlio dėžėj, bet kartais taip darysiu, nes iš ten ateina tai, kuo esu dabar, ką veikiu, kokį straipsnį skaitau). Mama sako, kad tai darydavau valandų valandas, ji net pamiršdavo, kad esu namie. Va iš kur ateina tas jausmas, kad gera būti vienai ir kad sunku tarp daugelio žmonių (o to taip dabar man reikėtų - mokėjimo lengvai būti tarp žmonių...).
Aš turėjau pasidariusi savo lėlių namą, kaip beveik kiekviena mergaitė, gimusį daugiau nei prieš trisdešimt metų, ir neturėjusi tarkim tokio, ar negavusi gimtadienio proga šitokio. Mano lėlių namas buvo iš dviejų, tuo metu deficitinių "Pasakos" sausainių dėžučių - tai buvo sienos. "Sienose" išpjoviau "langus", su "knopke" prisegiau užuolaidas - mažas medžiagų skiautes. Kenčiau, kad jos skirtingos, dabar gi galvoju, kaip originalu buvo. Lovos buvo iš šešių teturėtų alia lego kaladėlių. Degtukų dėžutės, kaštonai - baldai. Buvo ir staltiesė, ir popieriniai (bet ne vienkartiniai :-)) indai - tiesiog iškirptas spalvotas popierius. O kad man tada kas tokius indus... Na nors ir pavėluotai "turiu" dabar :-). Lėlės? ...Viena lėlytė buvo matrioška. Ji pasidaugindavo - ir tai puiku. Kita - suvenyras iš tošės su tautiniais rūbais iš Latvijos. Bet su lėlytėmis buvo sunku. Močiutės numegztos neatrodė tikros, norėjosi formos, išraiškų. Dabar suprantu, kad močiutės darytos buvo teisingos - ir siūlai medvilniniai ir žaislas - "pasidaryk pats", bet nevežė. Lėlių namas buvo kasdienis žaidimas, lėlės gyveno, miegojo, atitraukdavo užuolaidas, išeidavo iš namų tap tap tap. Gaila, kad neprisimenu tų tekstų, bet puikiai prisimenu jausmą tarp pasitenkinimo ir liūdesio. Viskas baigdavosi, kai mama grįždavo iš darbo 5 valandą vakaro. Žaidimas baigdavosi. Ne ne, man niekas nedraudė žaisti, bet aš nebegalėjau, nes kai tikri dalykai įsibraudavo į gyvenimą žaisliniai tarsi subyrėdavo - pasimatydavo, kad jie netikri - žaisliniai, tai buvo žiauriai žiauriai liūdna. Todėl vėliau žaisdavau ir pati žaisliniame name - po stalu uždengtu paklode. Ir vėl tik iš ten atėjo pas mus šie būtini žaidimui daiktai - vaiko namai namuose - labai daug daugiau negu tiesiog popierinis ar medžiaginis daiktas: namas, palapinė. Garbės žodis žinau, kad brangu, bet jei man dabar kas leistų rinktis iš vaikystės - rinkčiausi juos. Mes - tėvai per dažnai jau perkame kaip suaugę... Kaip liūdna suvokti, kad kažkas praeina, baigiasi, tik įsivaizduojama, negyva.
Tokios va man gavosi liūdnos mintys - prisiminimai apie žaislus. Bet šviesu, kai vartau mūsų PP puslapius dabar - reiškia tada iš tikrųjų buvo šviesu, nes dabar gera. (Be to juk liūdesys nėra "blogas" jausmas, jis tik liūdnas :-)). Gera nuo to, ką turiu, ir net nuo to, ką prisimenu, ką jaučiu prisimindama, kokią pagarbą ir pasigėrėjimą tiems vaikiškiems jausmams, išgyvenimams, mintims.
Toks skaudus filmukas buvo (visad verkdavau ir dabar verkiu) apie mergaitę, kuri norėjo turėti šuniuką ir juo pasivertusią pirštinę. Pirštinė - šuo filmuko gale vėl virto pirštine, o mergaitė gavo dovanų šuniuką ir tai taip baisu - pirštinės gaila! Iki šiol personifikuoju daiktus, kalbuosi su jūreiviu ant kibirėlio, paglostau ryklį, man gaila, kad jie žaislai, t.y. žaisliniai - "netikri", nes jie tokie gražūs ir iš tikrųjų tikri, ir taip norisi, kad su jais niekam niekam nebūtų vieniša ar liūdna. Gal aš to ir palinkėsiu. :-)

Dviratis

Kadangi Jurga man aiškiai paaiškino, kad rašau tik savo draugams, tai jiems ir giriuosi, kad nusipirkau dviratį! (Nors šiaip niekad, matyt, nesuvoksiu, kad bendrauti galima negirdint balso ir nematant akių net su savo draugais...) Tokią žalios spalvos "gulbę". Na aš ant jo dar ne visai it laumė ant žirgo, bet...
Šiandien laikas veltui, ir ne todėl, kad nesėdžiu prie kompo, bet todėl, kad graužiu ir ėdu save, mat naršau internete. Ką ten randu? Galybę kūrybingų žmonių ir jų kūrybos vaisių, daugybę įvykių. Gyvenimas kunkuliuoja, nors vis tiek man atrodo, kad kažkur virtualiai, nes miestas net po mėnesio pertraukos kažkoks toks pats. Gal aš ko nematau, gal nemoku rasti tų plyšių, kur visas tas mano apskaitytas gyvenimas kunkuliuoja ir verda, gal. Ir dar, aš stebiuosi, kiek žmonės tam skiria laiko, kokias skirtingas savo gyvenimo prasmes mes vis tik matome...
O kaime žirnius sodina.
Va po vienu straipsniu buvo 138 komentarai ir autorius į didžiąją dalį iš jų atsakė!, o juk įrašai kasdien. Jooo.
Nuėjau, persirengiau - net pasipuošiau karoliais (taip kviečiu vasarą) ir einu pasivažinėti dviračiu - vis tiek šiandien mintys slogios, o jos - įkvėpimo žudikės, o be to įkvėpimo daug kas be gyvybės - kvėpavimo ir gaunasi, važiuosiu jo pasidairyti ir labai pasistengsiu nepaisyti, kad randu ne tokį, ne ten, ne taip, labai pasistengiu.
Labai dar pasistengsiu sau atleisti, kad nemoku gyventi greitai ir lengvai, kad pavydžiu to jausmo, kai jūra iki kelių net atliekant darbą ir pareigas, mat jis leidžia į daug ką nekreipti dėmesio ir būti daug greičiau. Tas su amžiumi, matyt, ir patirtimi atsiradęs kokybės matas yra stabdis. Žodžiu šiandien aš sau panaši į norinti bėgioti bet vis tik vėžlį, mokanti skristi, bet be įprasminimo negalintį to daryti pingviną (t.y. paukštį su sparnais ir su perimu ilgiausiai kiaušiniu), į seną žveją, kuris gal net ir išmintingu ir ramiu, bet vis tik pavydžiu žvilgsniu nulydi išplaukiančius ir laiminčius. Į vienišą vilką, kuris nebus toks vienišas jei kažkaip pabandys negalvoti apie save kaip apie vienišių.
Ir dar į seną poetą su krūvą rankraščių stalčiuje, kurių niekam neduoda skaityti, bet pyksta (t.y. niurna gerdamas trečią puodelį arbatos), kad kitus spausdina, nors jie ir rašo menkystes, kaip jam atrodo, o jo niekas neįvertina.
Na va kaip išsiliejau :-). Bet jūs tik pažiūrėkit, kokia saulė...

2009 m. gegužės 19 d., antradienis

"Mėlynas autobusiukas"

Vakar mano sūnus niūniavo "Mėlyną autobusiuką". Man patiko ta knygelė ir ypatingai tas mėlynas lapas su tekstu... (čia labai rimtas straipsnis apie jį. Pasirodo jis ne toks jau paprastas!... Kartais keista, kad tiesiog mėlynas autobusiukas yra tooooooks sudėtingas. Tiek daug sudėtingų dalykų gyvenime...). Žodžiai, kai dar kartą įsiskaičiau, tikrai jau ir keisti. Va ką daro "analizė, grindžiama hermeneutinės metodologijos principais" :-)
Be to jaučiu visišką silpnybę, nors ir banalu, tiems VW autobusiukams, o šis dar ir beveik mėlynas (ir dar su tokiomis užuolaidomis!).

2009 m. gegužės 15 d., penktadienis

Rosie Flo knygelės

Šios spalvinimo knygelės - man vienas nuostabiausių dalykų mūsų PP. Aš taip norėčiau, kad jas galima būtų pavartyti, gal tada pasimatytų, kokios jos nepakartojamos. Savo dukrai padovanojau dvi, pridėjau sidabrinį ir auksinį rašiklį, bei spalvotų flomasterių. Aš nemačiau gražesnės kostiumo istorijos ir gyvenimiškų situacijų metraščio. Ir visa tai kaip vaikų žaidimas.
Įkelsiu kelias mėgėjiškas! (tikiuosi kol kas) nuotraukas.

Spėju, kad tai pižamų vakrėlis, nes juk kokios pižamos!


Detalės, kurių nereikia spalvinti, bet kurios yra, kol spalvini.




Mano dukra kažkodėl nuspalvojo rankas raudonai :-)


Čia reikia visiems veikėjams nupiešti galvas ir kojas. O čia dar vėjas... Jį, ko gero, pastebės ne kiekvienas. O ar jis yra? O ką pamatytų kita mergaitė tame piešiny... įdomu, va būtent įdomu tai, ne ką nupieštų ant balto lapo, o ką pamatytų piešinyje, kaip jį pratęstų! Mano dukrai gavosi taip... Tik dabar pati pamačiau, kad ji pasirūpino pirštinėmis! Man atrodo, kad tai piešiniai, į kuriuos žiūrint norisi rašyti. Nežinau, o gal aš pamačiau savo vaiką kitaip per tuos piešinius...

Eurovizija

Kaip sau norite, bet kai turi 11 metų dukrą, tiesiog privalai žiūrėti euroviziją. Ir žinote ką, man patiko estų daina. Jetau, nu kokio nenusakomo šalto gražaus grožio mergina, kuri dainuoja, pirmą kartą - estų kalba ir toji mėlyna...



P.S. mano sūnui patiko aišku baltarusas iš Norvegijos (irgi gražus vaikas :-)). Man viską sugadino tos dvi tetos, tokios visai visai ne fėjos. Galėjo būti tik dėdės, reik suprasti - elfai.

2009 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis

Kolekcionavimas

Šiandien patyriau malonumą pabendrauti su žmogum, kuris kolekcionuoja mašinų modeliukus. Aš gi prisiminiau savo pašto ženklų kolekciją. Man visada atrodė, kad kolekcionuoti įdomu, nors ir kiek... liūdna. Ir aš to norėčiau, bet vis dar neradau to, kas man taip keltų aistrą, kad norėčiau to kažko turėti daug.

2009 m. gegužės 12 d., antradienis

Futbolas

Man labai patinka futbolo kamuolys, jis - gražus, tas, klasikinis.
Man labai patinka futbolas. Mano mylimiausias futbolininkas - Zinedinas Zidanas (gal iš dalies ir dėl vardo/pavardės sąskambio).

2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Maži dalykai - svarbu

Prieš mėnesį padovanojom piešiantiems vaikams dovanėlių. Šiandien netikėtai gavau laišką, o jame - padėką. Tokią paskutinį kartą gavau gal mokykloje už dalyvavimą matematikų olimpiadoje, na ir dar prieš dešimtmetį už pagalbą ruošiant, atrodo, žindymo kursus Birštone.
Man taip linksma tai pasirodė :-).


2009 m. gegužės 9 d., šeštadienis

Lašas

Pirmą kartą tai išgirdau būdama jau didelė, bet tai kažkaip taip sužavėjo. Kas tas "tai"? Tai - 1+1=1. Kaip tas "tai" yra taip? Tai - lašas: vienas lašas plius kitas lašas - vienas lašas. Man taip kažkaip gražu pasirodė.
Ilgai žiūrėjau - kokia vis tik graži forma...

2009 m. gegužės 8 d., penktadienis

"Mirtis Venecijoje"

Pagal T. Mano kūrinį L. Viskončio pastatytą filmą "Mirtis Venecijoje" pamačiau būdama 15 (t.y. plačiajame ekrane jis buvo parodytas gerokai anksčiau, negu 2005 m., kaip rašo bernardinai.lt ;-)). Man labai patiko. Karštą vasaros dieną mama nusivedė į Ozo kino salę, kurioje rinkdavosi maksimum 5 žiūrovai, bet visada būdavo rodomi tik klasikiniai filmai. Mano mama žinojo visus žymius režisierius, nežinau, kas jai patiko, kas ne, ir ar iš viso kažkas buvo svarbu, bet man ji tai parodė, už tai labai dėkoju. Dabar pažiūrėjau ištrauką ir pagalvojau, kas gi paauglei galėjo patikti, siužetas keistas ir nesuprantamas, dviprasmybės, tekstas tarp eilučių, antikos kultūros visiškas neišmanymas(pasirodo jis būtinas to fimo supratimui). Nežinau, matyt gerai, kad nežinojau, matyt tas nežinojimas leido ramiai pažiūrėti filmą ir pamatyti jį taip, kad liktų iki šiol.

Watsu

Šį burtą vandenyje, vadinamą Watsu masažu patyriau pati, kai laukiausi vidurinėlio. Padovanojo ji man Jurga Švedienė - pribuvėja, kuri padėjo ateiti į pasaulį dviems mano berniukams - telaimina mėnuo ir saulė saugančias jos rankas... (Ji bus vaizde)
Tai nepakartojama. Dabar pažiūrėjau, kad tai galima užsisakyti. Tai - verta. Buvau SPA, man patiko, bet tas veiksmas ir jausmas vandenyje patirtas watsu metu nepalyginamas, tai tiesiog kažkas kitko.

2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Dailės mokytojas - A. Satkus

Įkvėpta mūsų "Įkvėpimo" - Jurgos iš "Lengvų daiktų" posto apie piešinius ant sienų, rašau padėką už nuostabų mokytojo darbą savo dailės mokytojui A. Satkui. Tikimybė, kad jis perskaitys - 0, bet aš buvau visai pamiršus (o prisiminti buvo gera, tad dėkoju ir Jurgai), kad dailės klasės sienas mes išpiešėm P. Pikaso darbu.

Gal todėl išlindus iš pasąmonės klodų visokiems demonams nevalingai į mūsų PP atsivežiau šį kūrybinį rinkinį.

2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Mylimi - miesto vardas Tilžė

Gėriau arbatą ir valgiau saldainį. Skonis it "Paukščių pieno". Pro langą matėsi akinančios raudonos tulpės žalios žolės fone. Prisiminiau, kad man labai labai patinka miesto pavadinimas Tilžė. Labai gražiai skamba.


Tame mieste nebuvau, keliavau tik pro šalį dar su Raketa, kuri plaukiodavo Nemunu iš Neringos.

2009 m. gegužės 3 d., sekmadienis

Su mamos diena!

Gavau tris atvirukus nuo kiekvieno vaiko. Gražu.
Mano mažėlis susirgo, tad likome mudu, išleidę kitus stebėti atgimimo gamtoje.

P.S. Obelis tuoj žydės...

2009 m. gegužės 1 d., penktadienis

Žydėjimas

Sveikiname su gegužės 1 diena!
Šiandien vaikščiojom su draugais po Pūčkorius. Grožis. Niekada nebanalus žydėjimo grožis...