"Mirtis Venecijoje"

Pagal T. Mano kūrinį L. Viskončio pastatytą filmą "Mirtis Venecijoje" pamačiau būdama 15 (t.y. plačiajame ekrane jis buvo parodytas gerokai anksčiau, negu 2005 m., kaip rašo bernardinai.lt ;-)). Man labai patiko. Karštą vasaros dieną mama nusivedė į Ozo kino salę, kurioje rinkdavosi maksimum 5 žiūrovai, bet visada būdavo rodomi tik klasikiniai filmai. Mano mama žinojo visus žymius režisierius, nežinau, kas jai patiko, kas ne, ir ar iš viso kažkas buvo svarbu, bet man ji tai parodė, už tai labai dėkoju. Dabar pažiūrėjau ištrauką ir pagalvojau, kas gi paauglei galėjo patikti, siužetas keistas ir nesuprantamas, dviprasmybės, tekstas tarp eilučių, antikos kultūros visiškas neišmanymas(pasirodo jis būtinas to fimo supratimui). Nežinau, matyt gerai, kad nežinojau, matyt tas nežinojimas leido ramiai pažiūrėti filmą ir pamatyti jį taip, kad liktų iki šiol.