2009 m. liepos 29 d., trečiadienis

Naujienos PPP

Tiesiog trumpai. Mes turime naujų žaisliukų mūsų PPP, gražių, gerų, naudingų... Man buvo smagu rašyti apie juos!
Ypatingai aš kaifuoju nuo žaidimo "Bučkis ir miegučio!" - gėris toks...

2009 m. liepos 28 d., antradienis

19 aukštas

......
nes čia neradau jokio kažkokio gero tinkamo žodžio, kaip pradėti, nes tiktų maždaug, "ojetus, chebra...", arba "mama mia!", ar "božė božė", mat aš mačiau Vilnių iš 19 aukšto! ir dar nuo kalnelio - visą kaip ant delno... (nu ir kas, kad skamba banaliai, bet tikrai taip) - grožis. Mintys (ir ne tik ta viena, kad labai gražu :-)) skrenda į tolius - jergutėliau. Ačiū vienai mūsų dovanėlių pirkėjai - ji leido užeiti į savo namus ir pažiūrėti į Vilnių neperkant bilietėlio. Gal aš vis tik ką suklydau ruošdama siuntą - galėčiau dar kartą nuvažiuoti! :-)
Ji mane pakvietė arbatos, o mano atmintis puiki, tad aš būtinai būtinai kada nors norėsiu jos!!!
Ačiū.

2009 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Urtė

Urtė - mano kaimynė, mano mažėlio krikšto mama, graži raudonplaukė mergina - mano pavaduotoja :-). Aš atostogausiu kelias savaites rugpjūtį, o ji bus mūsų parduotuvėlėje, ji sėdės po mūsų Šeivamedžiu ir labai labai gražiai papasakos apie mūsų žaislus, jei užsuksite! Urtelė domisi kinu, tad jei Jūs dar nežinote, kokį filmą rodys Skalvijoj ar pan. - galite paklausti ;-). Ji lanko ten grupę. Aš, ko gero, nemoku pasakyti kaip ten kas, bet tikiu, kad ji bus žinoma ne kaip mūsų PPP "lizdo" gyventoja :-), bet kaip režisierė! Va.

2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Moteriškumas

Ilgą laiką maniau, kad šis paveikslas ir yra tikrasis "Veneros gimimas". Po to pamačiau Botičelio. Bet šis man vis tiek liko tikruoju. Tai nežinomo autoriaus darbas, bet būtent jis, manau, turėjo didžiausią įtaką mano moteriškumo formavimuisi. Jis kabėjo virš mamos lovos. Ir iki šiol jis man tiesiog labai gražus.

2009 m. liepos 7 d., antradienis

Pilnatis

Nors ir nekaukiau naktį, nebėgiojau vilkolakiu, ir niekas nedainavo po mano langais, žinau, kad šiandien - pilnatis. Ta proga mano labai mėgstamas Tom Waits.

2009 m. liepos 3 d., penktadienis

Apie suaugusius vaikus

Pro mūsų PPP langą vaizdas neskubrus, praeina keli praeiviai, viena kita mašina pristabdo pažiūrėti mūsų dviračio, viešbučio langai nebylūs, žodžiu įvykių nėra, tad žiūriu į dangų. Ir va vakar du darbininkai, vaikinai maždaug 25 metų, pradėjo tvarkyti kanalizacijos šulinį, t.y. jie ėmėsi to dangčio. Tai vienas tai kitas. Tada jie pradėjo tartis, kas gi lips žemyn ir nesutarę... ir nesutarę jie pradėjo "vaskinti"!!! :-D, o lipo tas, kuris pralaimėjo. Nu ar ne vaikai tie suaugę?!

2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

"Kiriku" - nuostabus filmukas

Rekomeduoju :-)
Įstabus animacinis filmas apie mažą berniuką - Kiriku. Spalvingas, kitoks. Lietuvoje radau tik su vertimu į rusų k. Bet mano sūnūs žiūri vis tiek, nes pabaigoje ...
bet pradžioje :-):





nes pabaigoje, tas mažas berniukas nuo bučinio virsta neįtikėtino grožio jaunuoliu... :-)

V. Vysockis "Man nepatinka"

Kada man atsitinka tai, kas man nepatinka, aš visada prisimenu vieną V. Vysockio dainą. Negaliu pasakyti, kad jis man labai patinka, bet ši jo daina man išskirtinė. (Tiesa, vaikystėje ne vieną mokėjau mintinai, tuomet jis man labai patiko). Ji primena, kad yra dalykų, kurie NEPATINKA ir gali nepatikti ir niekada nepatiks ir kad galima sau tai leisti. Žinoma, ne daina ir ne jos autorius tai leidžia, bet išgirdusi šį tekstą dar vaikystėje pirmą kartą pagalvojau, ko gi aš nemėgstu, ir apie ką taip galiu ištarti drąsiai ir tvirtai. Pradėjau nuo puodelio tamsiu vidumi, nu nepatinka man tokie puodeliai, kur gėrimo spalvos nesimato. Ir tai man nepasirodė juokinga! Buvo vienas tos dainos komentaras, po kuriuo pasirašau ir aš - tai, kas nepatinka, taip pat labai gerai padeda apsibrėžti.
Kai mąstau apie save, noriu "sudaryti" sąrašą to, kas man nepatinka, lygiai taip, kaip dabar rašau tai, kas man patinka - "Mylimi"... Kažkaip pati save labai gerbiu, kai pasakau, ko nepriimu ir kokio elgesio netoleruoju. Svarbu tai. Man pačiai sau.



Pirmą rinkčiausi eilutę apie per petį skaitomus laiškus...

2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Na paradoksas

Paradoksas man yra tai, kad taip ilgai kentėjus nuo lietaus ir galų gale sulaukus saulės man norisi parašyti apie lietų.
Yra toks K. Leliušo filmas "Vyras ir moteris" (kokia graži Anuk Emė (ir vardas koks gražus....))
Gražus ir filmas. Tai rodos tame filme yra scena, kai moteris sėdi mašinoje ir verkia, o kad matytų kelią ... įjungia valytuvus. Nežinau kodėl, bet ta scena, nors ir tik papasakota man kažkokia esminė. Na nežinau, kodėl.



Ir dar, prieš kelias dienas mano mergaitei buvo baigiamoji plaukimo pamoka. Žiūrėjau ją ir aš. Žinot, stovi tie vaikučiai tokie šlapi, su kepuraitėmis, vienodi tarsi ir tokie skirtingi: berniukai ir mergaitės. Ir staiga aš suvokiu, koks genialus Dievo išradimas - sukurti vyrą ir moterį. Du žmones, du vienodo pavadinimo ir tokius skirtingus. Dangus ir žemė, juoda ir balta, vyras ir moteris - tobula.