Vaikų piešiniai

Prieš savaitę gavau laišką nuo moters, dirbančios edukologe Kauno rajone. Ji rašė, kad rengiamas vaikų piešinių konkursas "Ačiū, kad esu". Ji paprašė paramos (tokių laiškų gaunu ir žiūriu į juos taip: na va, kažkas juk, pasirodo, laiko mus labai rimta įmone! :-)) ir atsiuntė kelias nuorodas į keistus tolimus oficialius tinklapius, kuriuose bus info apie tai. Pagalvojau, kad mes - maža kelių mamų parduotuvėlė, ir kažin, ar galime būti rėmėjais. Tačiau parašiau, kad jei tik tinka mūsų mažos dovanėlės (kas gi ta parama?), mes jas tiesiog padovanosime, ne dėl reklamos tuose tinklapiuose, kurių nežinau, ne dėl vardo paminėjimo laikraštyje, bet tik dėl to, kad pati turiu tris vaikus ir žinau, kad be spalvotu spausdintuvu spausdinto diplomo, taip gera gauti saldainių ir bent kažkokį mažmožį. Piešinių konkursus rengia dažnai (tai juk nesudėtinga, vaikai piešia lengvai ir dosniai), rengia, turėdami savo motyvų, bet aš noriu padovanoti, ir man svarbu mano motyvas - dovana be progos, be preteksto, be intencijų, žodžiu egoistiškas noras dovanoti būtent taip.
P.S. man patiko tas tamsusis, man ding, ten paukštis. Ir dar tas su taškeliais, toks paprastas, tiesiog.