Puošni viešnia

Vaikystėje dievinau mamos aukšakulnius ir galybę karolių, todėl labai suprantu mūsų viešnią, kuri įvertino mano dabar jau nebenaudojamas puošmenas. Po penkis septynis karolių vėrinius nešiodavau ir įstabiaisiais dailės mokyklos laikais, todėl dabar jaučiu geras emocijas, matydama tokį vaizdą. O jų, tų gerų emocijų taip norisi! Beje, tai tik maža dalis mano "turtų", vis dar svajoju pritaikyti jų sudedamasias dalis kokiems nors kūrybos procesams.

Dabar gi norėčiau ko nors lakoniško, tarkim žiedelio su žuvyte, anot vienos mano draugės - krikščioniško :-)

Iš pilno nuotraukų kompo archyvo...

Kas mane pagirs, jei ne aš pati :-). Vartau senas nuotraukas, kurių pilna kompe (kaip gaila vis tik, kad jų nebespausdiname...). Žinau, kad kokybė jų bloga, rakursas nevykęs, bet už tai mano prisiminimai - šviesiausi! Tuos sparnus Levuko šventei dariau su tokiu entuziazmu, ir.... ir gerai gavosi, va ką manau! Įkėliau vaizdo įrašą, nu nes jėga kaip jie ten darinėjosi kaip kokios langinės :-)

Šuo iš kiosko

Aš noriu pasakyti, kad kartais mes - tėvai, klystame. Klystame tada, kai per daug žinome. O gal tai ne klaida, gal tiesiog du dalykai viename, nes viskas po saule yra teisinga... Pradėjau taip "filosofiškai", nes noriu pasakyti, kad iki šiol negaliu suprasti, ką galvoju apie kioskuose už lipdukus dalinamus šuniukus. Jurga iš LD parašė apie akcijas, ir tuos šuniukus įvertino švelniai tariant ne kaip :-). Mano draugė pasakė, kad negražu skatinti vartojimą per vaikus - sutinku, bet vis tik mano nuomonę pakeitė mano dukters kone dovanai iš šalia esančio kiosko gautas šuniukas (žodžiu jai užteko "suvartoti" du talonėlius ;-)). Ir štai kas pas mus dabar namuose. Jinai jį dar ir maudo vakarais! Mano dukrai jau virš 10... Ne viską leisiu ir pirksiu vien todėl, kad tai patiko mano vaikui, ne viską priimsiu todėl, bet... Vat ir galvoju dabar apie dalykų ir daiktų vertinimo kriterijus. Gal šituos pamąstymus paskatino dar ir tai, jog kartais išgirstu savo parduotuvėje kalbančius vaikus ir tėvus, vaikas sako: "mamyt, noriu šito", o mama atsako: "šito tau tikrai nereikia", tai geras veidrodis man... Ar tikrai aš žinau, ko reikia mano vaikui, ar tai, ką renku aš - geriausia jam, gal kartais tegu tiesiog jie renkasi patys... Ilgojo šeštadienio mintys :-)

P.S. saulėgrąžos iš mūsų sodybos :-), būda - namas jos pačios sukalta (tėtis kiek padėjo) ir dekoruota.

Prijuostė

Tai, deja, ne mano darbas. Prijuostes radau čia - jos puikios, toji raudona baltai taškuota, kaip senieji mūsų indeliai cukrui ir miltams, nepakartojama...

Kai mūsų parduotuvėlėje siūlau įsigyti prijuostę mergaitėms, kuri apsaugo ir nuo intensyvaus dažų poveikio švariems rūbams ir nuo blyninių ar miltinių potepių ant jų, moterys dažnai liūdnokai mane nužvelgia su klausimu akyse: "prijuostę?...". Taip, prijuostę! :-) Nes tai puošnu, tai įkvepia, tai taip toli nuo puodų ir kažkokių tai ten nesupjaustytų svogūnų. Pridėkite dar burtų lazdelę, rankinę su boružėle pirkiniams (saldainiams aišku!) ir gitarą- ir jūsų mergaitė bus tobulai pasiruošusi nuostabiai gražiam moters gyvenimui, patikėkite! (Man prasidėjo rožinis periodas, matyt :-))

Tai va, aš tikrai žinau, kad prijuosčių mūsų parduotuvėlėje bus, ir jei rasiu, tai būtinai ir mamai ir dukrai vienodų - tai labai gražu ir prasminga...
P.S. kad ir kaip save guodžiu, kad daug ką irgi moku, bet vis tik pažiūrėjus į tai norisi nu(si)graužti nagus, kurie nemoka laikyti adatos!

Pajūris

A, taip tiesiog, įrašas, kuris, ko gero, nesustabdys praeivio žvilgsnio, bet kuris būtinas man, kad sustabdytų akimirką. Kelias dienas man liūdna, kiek per tamsu, kiek per daug vieniša, kiek per tylu. ... Daugtaškis, nes nežinau, kaip sujungti tai su tuo, kad tuo pat metu gaunu laišką nuo vienos pajūryje gyvenančios mamos (ji ta, kuri kažkuomet, mums tik atsidarius, nupirko prijuostę mamytei ir dukrytei ir magnetus, tai reiškia man ji patinka a priori, nemačius, negirdėjus, nepažinus, nes tokį rinkinį perkantį pati sau mama... žodžiu be žodžiu! (beje, pagalvojau, kad daugybė moterų (ir vyrų :-)) nė neįtaria, kaip gerai aš apie jas (juos) galvoju, galbūt, vien todėl, kad joms patiko ta pati smulkmena, kuri ir man... ; tai taip keista, kad nepažįstamas žmogus gali apie tave galvoti, daug...). Su fotoaparatu, kaip pati sako, ji draugaujanti retai, bet man tai visai nesvarbu. Aš parašiau, kad labai pasiilgstu jūros, ir va, "turiu" :-). Tokie dalykai man taip svarbūs, kad aš net nenoriu bandyti surasti žodžių, kaip gi labai.... Tiesiog jie išskiria iš dienos įvykių virtinės tai, kas svarbiausia - susitikimą su žmogumi. Parašiau painiai, bet aš suprasiu :-). Ačiū, Ramune!
P.S. dabar pasėdėjau dar truputį, pažiūrėjau į jūrą ir parašysiu banaliausią pasaulyje dalyką (jei banalus, man reiškia - svarbus): jei gerai galvoji apie žmogų - pasakyk jam tai!

GIMTADIENIS

2008-10-01 mes atidarėme Paukščių pieno parduotuvėlę su dovanomis vaikams internete. Tad šiandien, 2009-10-01 mums vieneri! Sveikinu ir dėkoju visiems, kurie buvo kartu, sveikinu ir dėkoju tiems, kurie nors trumpam buvo įkritę į mūsų lizdą!
Paukščių Pienui Valiooooooo!!! :-)