2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Nauji

Nauji metai tuoj, o pas mus - nauji nuostabūs dalykai jau dabar. Jau porą metų nešiota ir išdrįsta turėti La marelle...

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Su šventėmis!!!

Sveikinu visus, kurie buvo, yra ir bus šalia, kartu, pakeliui, toli, širdy su šventėmis!!!

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Naujienos vaizdais

Šis įrašas, tai trumpas "AAAAAAA", kuriuo noriu pasakyti, kad kiek galėdama greičiau sudėsiu visas mūsų naujienas, tačiau tikrai nebespėsiu, deja, apie jas parašyti tai, ką galvoju - o galvoju gerai!!! Žodžiu pasilieku ilgiems žiemos vakarams savo aprašymus, o Jums parodysime tik nuotraukas.
Jei kas domins - skambinkite, rašykite! Ir užsukite į naujienų skiltį, ten kažkas kitko kasdien.
Šiandien - taip ilgai laukti sniego burbulai iš Vokietijos...

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

"Posteriai"


Regis pabaigėme sudėti Nouvelles Images naujienas. Pabaigoje - "posteriai".
Du įrašai skirti NI... Nenuostabu, tai ne tik mano inicialai, bet ir pastarųjų dienų mano obsesija :-).

2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Atvirukai

Visą naktį dėliojau mūsų naujus atvirukus - atidariau - grožis... (nors ir tiek nedaug). Ačiū, Jurga, už pagalbą naktimis!!!
Tik tiek šį kartą - einu, ką nors pasveikinsiu :-)
Šitas - toks polėkis...

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Suknelė pirmadieniui

Suknelė pirmadieniui - taip aš pavadinčiau mūsų parduotuvėje atsiradusius kostiumus.

Taip, jeigu aš rinkčiausi karalaitės rūbus sau dabar, tai tikrai būtų kažkas tokio iš šios, Jurgos Lengvuose daiktuose užmatytos kolekcijos.
Tačiau jeigu aš užsimerkiu, pasiklausau mintyse, kaip tyliai gali snigti snaigės (baltas fonas svajonėms geriausias) (tikiu to sniego dar bus šiemet!), jeigu pamatau tose mintyse save mažą, (tokią, kai sėdint ant kėdės tabaluoji kojas, nesiekdamas žemės) ir įsivaizduoju savo svajonių dovaną Kalėdų rytą - tai matau didelę dėžę, kurią atidarius pasimato tarsi oriniai rožinės suknelės kraštai. Ją trauki, o ji vis nesibaigia, ji ilga, jos daug, matosi kažkokios gėlytės, bet kvapą užėmė taip, kad suvoki tik tai, jog esi labai laiminga, nes laikai rankose stebuklingą daiktą. Toliau net nebežiūri, nes jau ir taip gera gera... Tokios suknelės vaikystėj aš neturėjau, turėjau nuostabias magnetines šaškes (iki šiol turiu ir tai jėga), turėjau skaidrių su vaikišku filmuku, turėjau siuvimo mašiną ir naktinę lempą su besisukančiomis žuvytėmis ir, svarbiausia, turėjau bent tris Fregatos šokoladukus, bet... bet jaučiu, kad niekas manęs nebūtų taip nustebinę, kaip rožinio nesuvokiamos medžiagos apdaro vaizdas. Tereikėtų tik vieno, kad mama leistų ja ne puoštis, o būti tokia, kokia tampi su tokia sunkia, tai reiškia, jog leistų ja rengtis visiškai pilkos šlapdribos pilną dieną, susipykus ir nesusitvarkius žaislų, nes... nes išorė ne tik vidaus atspindys, bet ji spinduliuoja ir vidun, spinduliuoja vieną labai svarbią mintį - kad pasaulyje pati pati, vienintelė ir nepakartojama esu būtent tu. Ar gali elgtis negražiai, kai esi taip gražiais pasipuošęs?... Ar gali nesijausti karaliene, jei išmokai to dar vaikystėje?! (Čia mano lyrinis nukrypimas žiūrint, kaip už lango esančio viešbučio salėje žaižaruoja eglė ir prisiminus, kas ten pakviestas į puotą iki 12....)
Įrašas mano ilgas ir tikrai labai nuoširdus. Norint pagirti rožinę man reikėjo kelerių metų darbo su savimi ir su vaikais ir dar vienų - darbo mūsų parduotuvėlėje ir dar vienos dienos, kad bent jau pabandyčiau sudėti savo mintis taip, kad kiti išgirstų, jog man tai - tiesa. Todėl dabar sakau - viskam savo laikas, ir rožinei suknelei taip pat - dabar!

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Techniniai nesklandumai

Toks įrašo pavadinimas man asocijuojasi su keistais vaikystės laikų įrašais, kurie niekada nekėlė šiltų jausmų, bet ir klausimų nekėlė. Tai: uždaryta dėl techninių kliūčių, sanitarinė diena, pertrauka 15 min. ir t.t. pradedant knygynu ir baigiant traukinio vagono tualetu. Rašau apie tai, o ne apie saulę, nes lūdėdama noriu atsiprašyti būtent dėl tų nelemtų techninių kliūčių: mūsų laiškus, siunčiamus iš ...@pauksciupienas.lt ir ...@junovilis.lt beveik visus pagauna laiškų "šiukšliadėžė". Galbūt tai dėl mano nesuskaičiuojamo kiekio žinučių, gal..., bet kaip man paaiškino kažką išmanantys žmonės - aiškios vienos priežasties niekada nėra, kaip, beje, ir tai galinčio pataisyti mygtuko. Dabar bandysiu kažkaip tai keisti, bet kol kas labai prašau visų, kurie laukia mūsų laiškų ar sąskaitų patikrinti savo "šiukšliadėžes" (jeeetau, kaip nesmagu...). Jeigu bus klausimų, skambinkite man 865621121 - Norai. Aš labai lauksiu.
P.S. Taip pat labai lauksiu patarimų, jei kam jau yra taip buvę. Kol kas man patarė pakeisti IP adresą ir domeną. Ir į ką aš galėčiau iškeisti mūsų paukščių pieną?! :-)

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Kidsonroof - arba vaikai ant grindų, o ne ant stogo!

Mes pasidovanojome sau Kidsonroof žaidimą - totemą Gamta.
Kol kas sudėjome tik pirmąjį modelį:

Tiksliau sudėjo visi vaikai, tiesa ant grindų, o ne ant stogo, ką reiškia pavadinimas Kidsonroof. Aišku mažėlis padėjo su pirštu nosyje, bet... :-).

Pasakysiu atvirai, man buvo daug sunkiau, negu vaikams. Patyriau, kad žaisdama daugybę vaizduotę lavinančių žaidimų, esu paskutinėje vietoje su ta savo vaizduote, nes vaikai dar turi atviras "duris" savo sprendimams, o aš, matyt, turiu jau per daug schemų savo galvoje.

Dėliojome vakare, tad nuotraukos - spontaniškas naktinis prišokimas - atsiprašau už kokybę!

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Po parodos

Taip mes pradėjome

Taip baigėme

O dabar mūsų mažojoj PPP yra maždaug taip...

Ir kol kas labai lakoniškas, bet labai didelis AČIŪ tiems, kas man taip padėjo...
Rasiu galvą vienoje iš dėžių ir prisėdusi kada parašysiu savo pamąstymus apie paroda :-).

2009 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Kažkas kažkur nežinia ko. Kas?

Kas kas, aš - Nora :-), nebegalinti užmigti, nebesusišukuojanti savo ilgų kasų ir nebesunarpliojanti savo painių minčių.
Veikiausia ši nuotrauka dabar labiausia atitinka mano būseną (ačiū, Ramune...).

Kodėl? Kodėl kodėl, todėl, kad pasiryžau nematytai savo gyvenime avantiūrai - sudalyvauti parodoje "Vaikų šalis". Todėl, kad liko dvi savaitės pasiruošimui (o mūsų PPP mes juk "gimdėme" 12 mėn.!!!!). O juk jau ketinau pradėti daryti savo lėles...
Ką veikia? Ogi ilgesingai žiūri pro langą, (ką čia beveiksi), tikėdamasi naujų jėgų antplūdžio, nerimo pabaigos ir... ir, žinoma, pagalbos.
Kokios? Bet kokios!!! T. y. labai įvertinsiu moralinį palaikymą!!! ir bet kokį patarimą.
Su kuo? Kol kas su savo vyru (o varge, tarsi jis savo darbų neturėtų...) ir drauge - tokia pačia idėjine maniake, bei sese, kuri, deja, gali padėti tik iš už jūrų marių teigiamomis mintimis, tai reiškia, kad jei dar kas nors iš man brangių žmonių, ateis man padėti - ir su jais visais!
4 val. nakties.
Taigi, jeigu kas nors kaip nors gali man patarti, padėti, pabūti kartu lapkričio 13-15 d., tai... tai esu Jums dėkinga jau dabar! :-)
Ir dar labai svarbu. Man reikėtų draugės - pagalbininkės mūsų PPP, gal kas žino ką nors, kas galėtų/norėtų padirbėti savaitėlę/dvi per mėnesį pavaduojant mane. Grafikas lankstus, aš pati irgi :-)) Laukiu žinių! Nes manęs laukia mano vaikai... :-)

2009 m. spalio 23 d., penktadienis

Puošni viešnia


Vaikystėje dievinau mamos aukšakulnius ir galybę karolių, todėl labai suprantu mūsų viešnią, kuri įvertino mano dabar jau nebenaudojamas puošmenas. Po penkis septynis karolių vėrinius nešiodavau ir įstabiaisiais dailės mokyklos laikais, todėl dabar jaučiu geras emocijas, matydama tokį vaizdą. O jų, tų gerų emocijų taip norisi! Beje, tai tik maža dalis mano "turtų", vis dar svajoju pritaikyti jų sudedamasias dalis kokiems nors kūrybos procesams.

Dabar gi norėčiau ko nors lakoniško, tarkim žiedelio su žuvyte, anot vienos mano draugės - krikščioniško :-)


2009 m. spalio 12 d., pirmadienis

Iš pilno nuotraukų kompo archyvo...


Kas mane pagirs, jei ne aš pati :-). Vartau senas nuotraukas, kurių pilna kompe (kaip gaila vis tik, kad jų nebespausdiname...). Žinau, kad kokybė jų bloga, rakursas nevykęs, bet už tai mano prisiminimai - šviesiausi! Tuos sparnus Levuko šventei dariau su tokiu entuziazmu, ir.... ir gerai gavosi, va ką manau! Įkėliau vaizdo įrašą, nu nes jėga kaip jie ten darinėjosi kaip kokios langinės :-)

video

2009 m. spalio 10 d., šeštadienis

Šuo iš kiosko

Aš noriu pasakyti, kad kartais mes - tėvai, klystame. Klystame tada, kai per daug žinome. O gal tai ne klaida, gal tiesiog du dalykai viename, nes viskas po saule yra teisinga... Pradėjau taip "filosofiškai", nes noriu pasakyti, kad iki šiol negaliu suprasti, ką galvoju apie kioskuose už lipdukus dalinamus šuniukus. Jurga iš LD parašė apie akcijas, ir tuos šuniukus įvertino švelniai tariant ne kaip :-). Mano draugė pasakė, kad negražu skatinti vartojimą per vaikus - sutinku, bet vis tik mano nuomonę pakeitė mano dukters kone dovanai iš šalia esančio kiosko gautas šuniukas (žodžiu jai užteko "suvartoti" du talonėlius ;-)). Ir štai kas pas mus dabar namuose. Jinai jį dar ir maudo vakarais! Mano dukrai jau virš 10... Ne viską leisiu ir pirksiu vien todėl, kad tai patiko mano vaikui, ne viską priimsiu todėl, bet... Vat ir galvoju dabar apie dalykų ir daiktų vertinimo kriterijus. Gal šituos pamąstymus paskatino dar ir tai, jog kartais išgirstu savo parduotuvėje kalbančius vaikus ir tėvus, vaikas sako: "mamyt, noriu šito", o mama atsako: "šito tau tikrai nereikia", tai geras veidrodis man... Ar tikrai aš žinau, ko reikia mano vaikui, ar tai, ką renku aš - geriausia jam, gal kartais tegu tiesiog jie renkasi patys... Ilgojo šeštadienio mintys :-)
P.S. saulėgrąžos iš mūsų sodybos :-), būda - namas jos pačios sukalta (tėtis kiek padėjo) ir dekoruota.

2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Prijuostė


Tai, deja, ne mano darbas. Prijuostes radau čia - jos puikios, toji raudona baltai taškuota, kaip senieji mūsų indeliai cukrui ir miltams, nepakartojama...
Kai mūsų parduotuvėlėje siūlau įsigyti prijuostę mergaitėms, kuri apsaugo ir nuo intensyvaus dažų poveikio švariems rūbams ir nuo blyninių ar miltinių potepių ant jų, moterys dažnai liūdnokai mane nužvelgia su klausimu akyse: "prijuostę?...". Taip, prijuostę! :-) Nes tai puošnu, tai įkvepia, tai taip toli nuo puodų ir kažkokių tai ten nesupjaustytų svogūnų. Pridėkite dar burtų lazdelę, rankinę su boružėle pirkiniams (saldainiams aišku!) ir gitarą- ir jūsų mergaitė bus tobulai pasiruošusi nuostabiai gražiam moters gyvenimui, patikėkite! (Man prasidėjo rožinis periodas, matyt :-))
Tai va, aš tikrai žinau, kad prijuosčių mūsų parduotuvėlėje bus, ir jei rasiu, tai būtinai ir mamai ir dukrai vienodų - tai labai gražu ir prasminga...
P.S. kad ir kaip save guodžiu, kad daug ką irgi moku, bet vis tik pažiūrėjus į tai norisi nu(si)graužti nagus, kurie nemoka laikyti adatos!

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

Pajūris

A, taip tiesiog, įrašas, kuris, ko gero, nesustabdys praeivio žvilgsnio, bet kuris būtinas man, kad sustabdytų akimirką. Kelias dienas man liūdna, kiek per tamsu, kiek per daug vieniša, kiek per tylu. ... Daugtaškis, nes nežinau, kaip sujungti tai su tuo, kad tuo pat metu gaunu laišką nuo vienos pajūryje gyvenančios mamos (ji ta, kuri kažkuomet, mums tik atsidarius, nupirko prijuostę mamytei ir dukrytei ir magnetus, tai reiškia man ji patinka a priori, nemačius, negirdėjus, nepažinus, nes tokį rinkinį perkantį pati sau mama... žodžiu be žodžiu! (beje, pagalvojau, kad daugybė moterų (ir vyrų :-)) nė neįtaria, kaip gerai aš apie jas (juos) galvoju, galbūt, vien todėl, kad joms patiko ta pati smulkmena, kuri ir man... ; tai taip keista, kad nepažįstamas žmogus gali apie tave galvoti, daug...). Su fotoaparatu, kaip pati sako, ji draugaujanti retai, bet man tai visai nesvarbu. Aš parašiau, kad labai pasiilgstu jūros, ir va, "turiu" :-). Tokie dalykai man taip svarbūs, kad aš net nenoriu bandyti surasti žodžių, kaip gi labai.... Tiesiog jie išskiria iš dienos įvykių virtinės tai, kas svarbiausia - susitikimą su žmogumi. Parašiau painiai, bet aš suprasiu :-). Ačiū, Ramune!
P.S. dabar pasėdėjau dar truputį, pažiūrėjau į jūrą ir parašysiu banaliausią pasaulyje dalyką (jei banalus, man reiškia - svarbus): jei gerai galvoji apie žmogų - pasakyk jam tai!

2009 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

GIMTADIENIS

2008-10-01 mes atidarėme Paukščių pieno parduotuvėlę su dovanomis vaikams internete. Tad šiandien, 2009-10-01 mums vieneri! Sveikinu ir dėkoju visiems, kurie buvo kartu, sveikinu ir dėkoju tiems, kurie nors trumpam buvo įkritę į mūsų lizdą!
Paukščių Pienui Valiooooooo!!! :-)

2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Fėjoms

Visoms užklydusioms į mūsų kraštus fėjoms skiriu...

2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Pilis - pasidaryk pats

Daugybę kartų nagingų žmonių namuose esu sutikusi puikių rankų darbo žaislų. Kaip begalvočiau, bet man jie tokie nepakartojami tik todėl, kad yra tų namų žmonių darbai. Man vis dar atrodo, kad siuvinėtas seilinukas yra išskirtinis ne todėl, kad siuvinėtas, bet todėl, kad mano močiutės, kuri pati sugalvojo išsiuvinėti dvi sukryžiuotas strėles savo anūkui, kuris dar nė dantų neturėjo, o žaidimų namas man gražiausias, nes ji tiesiog darė mano vyras. Tačiau vis tiek nesusiturėsiu ir karts nuo karto įkelsiu nuorodas, kad idėjos gimtų mūsų galvose žiūrėdamos, kaip gimsta kitos :-).
Ilgėjantiems vakarams aktualiausias berniukų žaidimo objektas - pilis iš Craft Projects.

2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Kvietimas

"Visus klasikinės muzikos gerbėjus š . m . rugsėjo 20 d. 18.30 val. maloniai kviečiame apsilankyti Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) rengiamame Renesansinės muzikos koncerte „Itališkos liutnios menas ir muzika Lombardijoje“. Italų kompozitoriaus Francesco da Milano (1497-1543) ir jo amžininkų kūrinius atliks sopranas Silvia Frigato, jai akomponuos Massimo Lonardi (renesansinė liutnia) ir Maurizio Piantelli (renesansinė liutnia).
Koncerto įžangoje CNA Amatininkų konfederacijos Lombardijos regiono (Š.Italija) direktorius Fausto Cacciatori klausytojams pristatys senovinių styginių instrumentų – liutnių – gamybos Renesanso epochoje ypatumus.

Koncertas organizuojamas Lombardijos regiono (Š.Italija) institucinės misijos proga.
Koncertas – nemokamas.

Kadangi šiuo metu Savivaldybė skirti negali lėšų mieste išreklamuoti šiam koncertui (bandysim dar nors keletą plakatų atspausdint), o organizatoriai italai labai prašė jiems padėti ir sukviesti klasikinės muzikos gerbėjus, būtų labai šaunu, jei mums pagelbėtumėte. Nesinori, kad bažnyčia būtų tuščia, kai svečiai nemažai investuoja į renginį...

Ir Jus visus labai kviečiame ateiti ir pasiklausyti gražios muzikos!!!!"

2009 m. rugsėjo 11 d., penktadienis

Pakelkime bures ir vykimės vasarą!

Vaikystėje su tėvu darydavome laivelius iš medžio žievės, bet norint surasti gerą, tvirtą, storą gabalėlį drožimui reikėdavo paėjėti mišku, o ne Vingio parku.
Toje pačioje vaikystėje močiutė man skaitė A. Grino "Raudonas bures" - pasaka...


Dabar, kai maudynės, deja, apsiribos vonia, gal galima pabandyti pasigaminti tokius laivelius, kuriuos aptikau viename iš blog'ų. Aš dar nebandžiau, bet man svarbu, kad būtų burės...
Kadangi maudau sūnus, tai tiks ir tiesiog baltos, manau ;-)

2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Žaislinis visai ne žaislas - zebriukas

Kaip būna su tuo blog'u... Kartais tiek nori parašyti, kad nespėji, kartais visą savaitę "nepratari" nė žodžio, o kartais kiti "ateina" ir padeda.
Va šįryt gavau laišką su nuotrauka. Toje nuotraukoje - berniukas su fantastiškai smagiais marškinėliais ir droviu žvilgsniu į, matyt, mamą, su klausimu: ar jau dabar aš čia gerai stoviu ir žiūriu? :-). Tačiau aišku, kad mano šypsenos priežastis yra tas zebriukas ant piršto iš lėlyčių antpirščių kompanijos, kuris nukeliavo į Kauną (ne zoologijos sodą!) kaip dovana nuo mūsų PPP. Dar vienas zebriukas surado draugą!
Ojojej kaip ačiū ačiū, kad pasidalinai, Rasa!!! :-)

2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Little Dragon

Yukimi (Kimi) gimė Švedijoje amerikietės ir japono šeimoje. Paklausykite balso ir pažiūrėkite vaizdą. Įdomu. (Čia aš snobiškai lakoniškai :-)). O tiesą sakant paprastai, man labai patiko.
Jie bus klube Tamsta šį šeštadienį.


Arba dar

Ką pasirinkti: grybus ar muziką, muziką ar grybus?!...

2009 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Naujasis cirkas

Naujojo cirko pasirodymus skelbiantys plakatai man visada labai įspūdingi. Aš kasmet noriu ten nueiti, bet vis nenueinu, kaip ir daug ko vis nepadarau. Bet gal kam nors iš Jūsų pavyks? Kodėl mane tai traukia?...Gal todėl, kad vaikystėje labai nemėgau cirko, o dabar labai nemėgstu ko nors nemėgti, tad sąmoningai ar nevalingai noriu reabilituoti tai, kas reabilituojama.
Tie plakatai įkvėpė ir mūsų šios savaitės "vinis" tiesiog raktiniu žodžiu mano galvoje - Cirkas.

2009 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

Naujutėlaitis peilis

Naujutėlaitis peilis (labai gerai pavadinti įrašą, kurio, deja, nepavadinsi esė..., užvadinti tiesiog pirmais tojo įrašo žodžiais) savo sidabrišku paviršiumi džiugino akį. Juodai balti dryžiai konkuravo dėl atspindžio jame su ryto saulės spindėjimu. Ilgas kotas neatsibudusią rankos odą pavertė elegantiško judesio dalimi. Smailus galas slydo per sviestą kaip peilis (per sviestą). Visas pasaulis - maža virtuvė pasitempė, išsitiesė, pabudo. Nors ir geltonas, bet kvadratinis sūrio gabalėlis, papuoštas nelygiais kraštais atsigulė ant delno formos riekės, kurią ką tik sutepė sviestu naujutėlaitis peilis, sidabrišku paviršiumi.
Taip radosi mano kuklūs pietūs į darbą.
P.S. Ju, aš šiandien dar ir kasą susipyniau!

2009 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Stiklas

Kodėl stiklas? Nagi todėl, kad tokią saulėtą rudens dieną po rugsėjo pirmosios pavadinimu gali būti tik koks nors visai banalus žodis. O man toks šį kartą - stiklas, nes sėdžiu ir žiūriu į jį (o jį reikėtų išplauti! :-)). Nepasakysiu nieko naujo, jei parašysiu, kad jau ilgiuosi vasaros, gal nepakako kelių savaičių atostogų, kad pasiilgau savo žaislų parduotuvės, kur nepaisant nieko vis dar žydi sienų lipdukai - Lelijos, o balandis ant policininko galvos (čia aš irgi apie lidukus :-)) tupi ir niekur neskrenda, tačiau net taip būdami jie gyvena. Nepasakysiu nieko naujo, jei pasigirsiu, kad suvalgiau nesuvokiamą kiekį cukinijų ir česnakų ir pamačiau dar didesnį kiekį žvaigdžių; na juk ir nesistengiu pasakyti ką nors naujo! O tai vis dar sunku - suvokti, kad nieko naujo ir nėra, ir nėr ko dėl to apgailestauti... Nu va, jau į lankas :-).
Tiesa daug svarsčiau apie keturiasdešimtmečio krizę (gal jos dar nėra, jei apie ją galvoju, bet jei pozityviai, gal jau prasidėjo? :-)). Va turiu visiškai šekspyrišką klausimą, būti man ar nebūti su marškinėliais su dviračio aplikacija? Hmmm, vis tik jaučiu kažkas tai jau tikrai prasidėjo, gal ruduo?
Žodžiu labas saulėtas rytas visiems, kas ja džiaugiasi ir tiems, kas dar tik pradės.

2009 m. liepos 29 d., trečiadienis

Naujienos PPP

Tiesiog trumpai. Mes turime naujų žaisliukų mūsų PPP, gražių, gerų, naudingų... Man buvo smagu rašyti apie juos!
Ypatingai aš kaifuoju nuo žaidimo "Bučkis ir miegučio!" - gėris toks...

2009 m. liepos 28 d., antradienis

19 aukštas

......
nes čia neradau jokio kažkokio gero tinkamo žodžio, kaip pradėti, nes tiktų maždaug, "ojetus, chebra...", arba "mama mia!", ar "božė božė", mat aš mačiau Vilnių iš 19 aukšto! ir dar nuo kalnelio - visą kaip ant delno... (nu ir kas, kad skamba banaliai, bet tikrai taip) - grožis. Mintys (ir ne tik ta viena, kad labai gražu :-)) skrenda į tolius - jergutėliau. Ačiū vienai mūsų dovanėlių pirkėjai - ji leido užeiti į savo namus ir pažiūrėti į Vilnių neperkant bilietėlio. Gal aš vis tik ką suklydau ruošdama siuntą - galėčiau dar kartą nuvažiuoti! :-)
Ji mane pakvietė arbatos, o mano atmintis puiki, tad aš būtinai būtinai kada nors norėsiu jos!!!
Ačiū.

2009 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Urtė

Urtė - mano kaimynė, mano mažėlio krikšto mama, graži raudonplaukė mergina - mano pavaduotoja :-). Aš atostogausiu kelias savaites rugpjūtį, o ji bus mūsų parduotuvėlėje, ji sėdės po mūsų Šeivamedžiu ir labai labai gražiai papasakos apie mūsų žaislus, jei užsuksite! Urtelė domisi kinu, tad jei Jūs dar nežinote, kokį filmą rodys Skalvijoj ar pan. - galite paklausti ;-). Ji lanko ten grupę. Aš, ko gero, nemoku pasakyti kaip ten kas, bet tikiu, kad ji bus žinoma ne kaip mūsų PPP "lizdo" gyventoja :-), bet kaip režisierė! Va.

2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Moteriškumas

Ilgą laiką maniau, kad šis paveikslas ir yra tikrasis "Veneros gimimas". Po to pamačiau Botičelio. Bet šis man vis tiek liko tikruoju. Tai nežinomo autoriaus darbas, bet būtent jis, manau, turėjo didžiausią įtaką mano moteriškumo formavimuisi. Jis kabėjo virš mamos lovos. Ir iki šiol jis man tiesiog labai gražus.

2009 m. liepos 7 d., antradienis

Pilnatis

Nors ir nekaukiau naktį, nebėgiojau vilkolakiu, ir niekas nedainavo po mano langais, žinau, kad šiandien - pilnatis. Ta proga mano labai mėgstamas Tom Waits.

2009 m. liepos 3 d., penktadienis

Apie suaugusius vaikus

Pro mūsų PPP langą vaizdas neskubrus, praeina keli praeiviai, viena kita mašina pristabdo pažiūrėti mūsų dviračio, viešbučio langai nebylūs, žodžiu įvykių nėra, tad žiūriu į dangų. Ir va vakar du darbininkai, vaikinai maždaug 25 metų, pradėjo tvarkyti kanalizacijos šulinį, t.y. jie ėmėsi to dangčio. Tai vienas tai kitas. Tada jie pradėjo tartis, kas gi lips žemyn ir nesutarę... ir nesutarę jie pradėjo "vaskinti"!!! :-D, o lipo tas, kuris pralaimėjo. Nu ar ne vaikai tie suaugę?!

2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

"Kiriku" - nuostabus filmukas

Rekomeduoju :-)
Įstabus animacinis filmas apie mažą berniuką - Kiriku. Spalvingas, kitoks. Lietuvoje radau tik su vertimu į rusų k. Bet mano sūnūs žiūri vis tiek, nes pabaigoje ...
bet pradžioje :-):





nes pabaigoje, tas mažas berniukas nuo bučinio virsta neįtikėtino grožio jaunuoliu... :-)

V. Vysockis "Man nepatinka"

Kada man atsitinka tai, kas man nepatinka, aš visada prisimenu vieną V. Vysockio dainą. Negaliu pasakyti, kad jis man labai patinka, bet ši jo daina man išskirtinė. (Tiesa, vaikystėje ne vieną mokėjau mintinai, tuomet jis man labai patiko). Ji primena, kad yra dalykų, kurie NEPATINKA ir gali nepatikti ir niekada nepatiks ir kad galima sau tai leisti. Žinoma, ne daina ir ne jos autorius tai leidžia, bet išgirdusi šį tekstą dar vaikystėje pirmą kartą pagalvojau, ko gi aš nemėgstu, ir apie ką taip galiu ištarti drąsiai ir tvirtai. Pradėjau nuo puodelio tamsiu vidumi, nu nepatinka man tokie puodeliai, kur gėrimo spalvos nesimato. Ir tai man nepasirodė juokinga! Buvo vienas tos dainos komentaras, po kuriuo pasirašau ir aš - tai, kas nepatinka, taip pat labai gerai padeda apsibrėžti.
Kai mąstau apie save, noriu "sudaryti" sąrašą to, kas man nepatinka, lygiai taip, kaip dabar rašau tai, kas man patinka - "Mylimi"... Kažkaip pati save labai gerbiu, kai pasakau, ko nepriimu ir kokio elgesio netoleruoju. Svarbu tai. Man pačiai sau.



Pirmą rinkčiausi eilutę apie per petį skaitomus laiškus...

2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Na paradoksas

Paradoksas man yra tai, kad taip ilgai kentėjus nuo lietaus ir galų gale sulaukus saulės man norisi parašyti apie lietų.
Yra toks K. Leliušo filmas "Vyras ir moteris" (kokia graži Anuk Emė (ir vardas koks gražus....))
Gražus ir filmas. Tai rodos tame filme yra scena, kai moteris sėdi mašinoje ir verkia, o kad matytų kelią ... įjungia valytuvus. Nežinau kodėl, bet ta scena, nors ir tik papasakota man kažkokia esminė. Na nežinau, kodėl.



Ir dar, prieš kelias dienas mano mergaitei buvo baigiamoji plaukimo pamoka. Žiūrėjau ją ir aš. Žinot, stovi tie vaikučiai tokie šlapi, su kepuraitėmis, vienodi tarsi ir tokie skirtingi: berniukai ir mergaitės. Ir staiga aš suvokiu, koks genialus Dievo išradimas - sukurti vyrą ir moterį. Du žmones, du vienodo pavadinimo ir tokius skirtingus. Dangus ir žemė, juoda ir balta, vyras ir moteris - tobula.

2009 m. birželio 29 d., pirmadienis

Banalūs dalykai

Banalūs dalykai - tiesiog tikras paprastas gyvenimas. Rytas, saulė, amžina problema išvalyti vaikams dantis, klausimas: "o galima du saldainius?", kava ir t.t. O sekmadienį - kaimas, kai visiškai neapsimetinėjant gražu lauko gėlės, rožiniai vakaro debesys ir besimėtantys nesunokusiom slyvom vaikai. Tiesa, po to padariau jiems "ablivalkes" (vandens šautuvas iš bet kokios po ranka pasitaikiusios plastikinės taros (info iš asmeninės mano galvos)) ir gerdama moterišką limonadinį alų papasakojau, kaip mes su sese susišaudėm namuose, po ko atlipo visų kambarių tapetai, t.y. pasielgiau nepedagogiškai papasakodama savo nusižengimus.

Žinau, kad daug kas atostogauja, siunčiu jiems mintyse linkėjimus. Žinau, kad jie, kai lieka vieni, kaifuoja nuo tų pačių "banalių" dalykų.

Užlijo. Mano jaunėlis išaiškinęs visiems, kas buvo prie ežero, kad mūsų juodas labradoro retriveris Uoga yra ne juoda (nes kai kas stebėjosi, kad uogos būna juodos), o tamsiai mėlyna ir, matyt, praradęs daug laiko, skirto maudynėms, nutarė atsigriebti per lietų.

Mano vyras pastatė vaikams "šalašą" (liet. žaginė) - jėga. Ir taip, tas karutis irgi jėga.


O dar... Dar šalia gyvena paprasti žmonės. Tai ne kaimo turizmo sodyba, nes tada tą nykštuką įvertinčiau kitaip... (t.y. blogai). Tačiau paprastos bobulytės sodyboje jis manyje iššaukia visiškai sentimentalius jausmus - nu gražu jai, nuoširdžiai gražu, ir tada gražu (estetika, čia, aišku, ne prie ko!) ir man - nes tikra.

2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

5 minutės - naujienlaiškis

5 minutės...

ne iki pirmo pasimatymo,
ne iki darbo pabaigos,
ne iki naujų metų,
ne ilgiausiam sapnui ir net
ne dangaus

5 minutės - laikas, kurį maloniai prašome skirti mums - mūsų didžiausiai šių metų naujienai:
2009 m. birželį Vilniuje atsidarė Paukščių pieno parduotuvėlė !!!

Ateikite į mus pažiūrėti - ieškokite rožinio dviračio...

O tiems, kas turi dar 1 minutę, pridursiu.

Lyjant žiūrėjau į mūsų rožinį dviratį. Galvojau apie amžinus dalykus (o ir kaip kitaip per lietų, kai esi vienas!). Dviratis - labai gražus išradimas. Ratas gi - tobula forma... Tos mintys atvedė mane prie kelių išvadų: nėra negendančių žaislų, bet žmogus visad ieškos amžinų dalykų. O tada radau filmuką, juo dalinuosi su Jumis, tik jam reikės dar 9 minučių! :-)


Pagarbiai,
Nora Išganaitienė
www.pauksciupienas.lt

2009 m. birželio 22 d., pirmadienis

Šeštadienis

Tokio gyvo miesto, kaip praėjusį šeštadienį, man jau senokai neteko matyti - nuostabu. Mes su draugais važiavome dvirikais, bet kai kur (Gedimino prospektas tas kai kur!) juos teko vesti, nes pravažiuoti negalėjome. Žiūrėjome tango Sereikiškėse. Kai kurios poros šokdamos vis žiūrėjo į savo kojas, tarsi pradedantis vairuotojas į bėgius, bet tai vis tiek buvo puiku - stebėti žmones, kurie sutiko vienas kitą, kurie mokosi šokti, na kurie tiesiog būna dviese ne tik netyčia... Dar negalėjome nesustoti prie absoliučiai išskirtinės jaunystės vietos - Rotondos. (Būtent ten aš bakstelėjau pirštu į filosofijos fakultetą, kai aklai rinkausi kur stoti! Dailės akademijai jaučiausi per didelė menkysta :-)). Prie hamakų paklausėme ištraukų iš pasakos apie Bebenčiuką, kam pasisekė, pamatė, kaip magas iš suplėšytų laikraščio skiaučių vėl gavo naują (įdomu, gal taip galima net ir pavadinimus keisti? :-)). Vakarą gi praleidome ant žolės su P. Geniušo atliekama muzika. Žodžiu aš tikrai pasijutau gyvenanti kultūros sostinėje, ne muzikos gatvėje, ne teatro skersgatvy, bet dideliame ir gražiame mieste.

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Atradimai

Parašysiu tiesiog taip, kaip yra. Gavau nuostabų laišką iš vienos moters. Ji dirba su stiklu. Ji pagyrė mūsų PPP (gera! ačiū...) ir pasidalino savo darbais. O aš pasidalinsiu su Jumis ir dar kartą padėkosiu likimui, kuris, atvedęs mane į PPP, supažindino su tiek įdomių žmonių.
Šio stiklo darbo autorė - Eglė Kartanaitė

Žemėje žemėje...

Štai daugiau nuorodų:
stiklasplius
stiklomenas
galerijaxx

2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Lėlių paroda Piteryje

Man atsiuntė nuotraukas iš lėlių parodos Sankt Peterburge.







Ieškojau kokios nors nuorodos apie šią parodą ir va radau tokią naujieną :-). (nu nejuokinga, žinoma).

2009 m. birželio 16 d., antradienis

Filmas "Namai"

Trumpai paskaičiau čia.

Gražu.

Nu aišku kad lietus

Na kaip gali vadintis įrašas, jei ne "Lietus". Aš suprantu, kad mano klausimas gali nuskambėti idiotiškai, bet kada jis baigsis? Nuo jo permirko popieriai net mano galvoje. Nepaisant to, kad mes - žmonės sudaryti iš labai daug vandens, nejaučiu giminystės ryšio su lietumi. Prisimenu tik G.G.Markesą ir jo "Šimtą metų vienatvės".
Per lietų gera miegoti. Bet aš miegoti negaliu, nors suoliuką turiu (trūksta tik laikraščio (užsikloti :-))), tai galvojau ką nors parašyti. Bet va užklydau svetainę, kur rašo dideli vaikai, tad nutariau susiturėti ir paskaityti juos.
Apie tai, kad mūsų Bielka - lėlytė antpirštis apsigyveno skraidančioje lėkštėje juk nerašysiu...

2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

Ieškokite rožinio dviračio!!!

Paukščių pieno parduotuvė (mūsų draugijos pavadinta PPP (kad niekas nesuprastų!)) atsidarė!
Ateikite, a :-) - Latvių 31, Vilnius
Dirbame:
I-V: 11 - 18.30
VI: 11 - 15.00
VII: nedirbame.
O ir skambinkite, jei ką: 8 656 21121