2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Šunys mano gyvenime

Kažkodėl tie karoliai man staiga "suskambėjo".
Dar yra Uoga (labradoro retriveris, kuris suėdė krūvą mano ir ne tik mano batų), bet ji dar yra, todėl jos čia nėra :-).
P.S. žinau, kad yra tapytojai primityvistai, tai gal aš galiu būti fotografė primityvistė.

2010 m. gegužės 1 d., šeštadienis

Detektyvas (ekologiškas (gal))

Pyragėlis buvo.
Jį rado riteriai. Kaip tik pro šalį iš žygio čia ėjo.
Niekas nematė, kas buvo, bet jie buvo nukauti (gulintys t.y.)
Juos rado pilkasis šuo. Apuostė.
Kvepėjo skaniai, bet įtartinai. Pilkasis šuo pasikvietė Annie (tai kitas šuo). Jo blizganti nosis niekada nepavesdavo.
Tačiau jis (o gal ji, jei jau Annie) irgi nesuprato, kodėl jie guli (riteriai t.y.), nes kvapas buvo skanus ir jokių užuominų į gyvenimo prarasties kvapus jis neužuodė. Todėl atskrido angelas sargas (visų riterių).
Jis įdėmiai apžiūrėjo jų drąsią širdį (riterišką iš esmės), bet ji buvo gyva ir kilni...
Tada buvo nuspręsta kviesti tiesiog greitąją (juk malūnsparnis taip įprasta kebliose situacijose!).
Pasirodo, riteriai tiesiog persivalgė! O kas galėtų atsispirti saldžiai pagundai? Mes jiems atleiskime. Tačiau nuo šiol jie valgys daugiau daržovių. (Jie taip sakė patys)
...