Banalūs dalykai

Banalūs dalykai - tiesiog tikras paprastas gyvenimas. Rytas, saulė, amžina problema išvalyti vaikams dantis, klausimas: "o galima du saldainius?", kava ir t.t. O sekmadienį - kaimas, kai visiškai neapsimetinėjant gražu lauko gėlės, rožiniai vakaro debesys ir besimėtantys nesunokusiom slyvom vaikai. Tiesa, po to padariau jiems "ablivalkes" (vandens šautuvas iš bet kokios po ranka pasitaikiusios plastikinės taros (info iš asmeninės mano galvos)) ir gerdama moterišką limonadinį alų papasakojau, kaip mes su sese susišaudėm namuose, po ko atlipo visų kambarių tapetai, t.y. pasielgiau nepedagogiškai papasakodama savo nusižengimus.

Žinau, kad daug kas atostogauja, siunčiu jiems mintyse linkėjimus. Žinau, kad jie, kai lieka vieni, kaifuoja nuo tų pačių "banalių" dalykų.

Užlijo. Mano jaunėlis išaiškinęs visiems, kas buvo prie ežero, kad mūsų juodas labradoro retriveris Uoga yra ne juoda (nes kai kas stebėjosi, kad uogos būna juodos), o tamsiai mėlyna ir, matyt, praradęs daug laiko, skirto maudynėms, nutarė atsigriebti per lietų.

Mano vyras pastatė vaikams "šalašą" (liet. žaginė) - jėga. Ir taip, tas karutis irgi jėga.


O dar... Dar šalia gyvena paprasti žmonės. Tai ne kaimo turizmo sodyba, nes tada tą nykštuką įvertinčiau kitaip... (t.y. blogai). Tačiau paprastos bobulytės sodyboje jis manyje iššaukia visiškai sentimentalius jausmus - nu gražu jai, nuoširdžiai gražu, ir tada gražu (estetika, čia, aišku, ne prie ko!) ir man - nes tikra.