Šeštadienis

Tokio gyvo miesto, kaip praėjusį šeštadienį, man jau senokai neteko matyti - nuostabu. Mes su draugais važiavome dvirikais, bet kai kur (Gedimino prospektas tas kai kur!) juos teko vesti, nes pravažiuoti negalėjome. Žiūrėjome tango Sereikiškėse. Kai kurios poros šokdamos vis žiūrėjo į savo kojas, tarsi pradedantis vairuotojas į bėgius, bet tai vis tiek buvo puiku - stebėti žmones, kurie sutiko vienas kitą, kurie mokosi šokti, na kurie tiesiog būna dviese ne tik netyčia... Dar negalėjome nesustoti prie absoliučiai išskirtinės jaunystės vietos - Rotondos. (Būtent ten aš bakstelėjau pirštu į filosofijos fakultetą, kai aklai rinkausi kur stoti! Dailės akademijai jaučiausi per didelė menkysta :-)). Prie hamakų paklausėme ištraukų iš pasakos apie Bebenčiuką, kam pasisekė, pamatė, kaip magas iš suplėšytų laikraščio skiaučių vėl gavo naują (įdomu, gal taip galima net ir pavadinimus keisti? :-)). Vakarą gi praleidome ant žolės su P. Geniušo atliekama muzika. Žodžiu aš tikrai pasijutau gyvenanti kultūros sostinėje, ne muzikos gatvėje, ne teatro skersgatvy, bet dideliame ir gražiame mieste.