Nesupratau vaikystėje, kodėl mano mamai tas filmas taip patiko. Patiko, matyt, visai jų kartai.
Tačiau plokštelė buvo ir mano mylima. Ir taip lijo už lango paskutinę valandą prieš užsidarant, priminė... Spalvos irgi tokios... geros, t.y. ryškios, t.y. rožinė žalia ir dvirikas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą