Kaip būna su tuo blog'u... Kartais tiek nori parašyti, kad nespėji, kartais visą savaitę "nepratari" nė žodžio, o kartais kiti "ateina" ir padeda.
Va šįryt gavau laišką su nuotrauka. Toje nuotraukoje - berniukas su fantastiškai smagiais marškinėliais ir droviu žvilgsniu į, matyt, mamą, su klausimu: ar jau dabar aš čia gerai stoviu ir žiūriu? :-). Tačiau aišku, kad mano šypsenos priežastis yra tas zebriukas ant piršto iš lėlyčių antpirščių kompanijos, kuris nukeliavo į Kauną (ne zoologijos sodą!) kaip dovana nuo mūsų PPP. Dar vienas zebriukas surado draugą!
Ojojej kaip ačiū ačiū, kad pasidalinai, Rasa!!! :-)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiPrašom prašom! kai DU metai, tai galima ir su tokiu žvėriu draugaut!
AtsakytiPanaikintiSu gimtadieniu, zebriukų tyrinėtojau!
AtsakytiPanaikintiNa koks gi tas zebriukas žvėris??!! Va letenėles taip nuleido - nusvarino, tarsi sakytų - tarnauju :-). Man ding, jam pasisekė su naujuoju "šeimininku", tik pažiūrėkite, kaip aukštai iškėlė! :-)
AtsakytiPanaikinti