Naujutėlaitis peilis

Naujutėlaitis peilis (labai gerai pavadinti įrašą, kurio, deja, nepavadinsi esė..., užvadinti tiesiog pirmais tojo įrašo žodžiais) savo sidabrišku paviršiumi džiugino akį. Juodai balti dryžiai konkuravo dėl atspindžio jame su ryto saulės spindėjimu. Ilgas kotas neatsibudusią rankos odą pavertė elegantiško judesio dalimi. Smailus galas slydo per sviestą kaip peilis (per sviestą). Visas pasaulis - maža virtuvė pasitempė, išsitiesė, pabudo. Nors ir geltonas, bet kvadratinis sūrio gabalėlis, papuoštas nelygiais kraštais atsigulė ant delno formos riekės, kurią ką tik sutepė sviestu naujutėlaitis peilis, sidabrišku paviršiumi.
Taip radosi mano kuklūs pietūs į darbą.
P.S. Ju, aš šiandien dar ir kasą susipyniau!