Stiklas

Kodėl stiklas? Nagi todėl, kad tokią saulėtą rudens dieną po rugsėjo pirmosios pavadinimu gali būti tik koks nors visai banalus žodis. O man toks šį kartą - stiklas, nes sėdžiu ir žiūriu į jį (o jį reikėtų išplauti! :-)). Nepasakysiu nieko naujo, jei parašysiu, kad jau ilgiuosi vasaros, gal nepakako kelių savaičių atostogų, kad pasiilgau savo žaislų parduotuvės, kur nepaisant nieko vis dar žydi sienų lipdukai - Lelijos, o balandis ant policininko galvos (čia aš irgi apie lidukus :-)) tupi ir niekur neskrenda, tačiau net taip būdami jie gyvena. Nepasakysiu nieko naujo, jei pasigirsiu, kad suvalgiau nesuvokiamą kiekį cukinijų ir česnakų ir pamačiau dar didesnį kiekį žvaigdžių; na juk ir nesistengiu pasakyti ką nors naujo! O tai vis dar sunku - suvokti, kad nieko naujo ir nėra, ir nėr ko dėl to apgailestauti... Nu va, jau į lankas :-).
Tiesa daug svarsčiau apie keturiasdešimtmečio krizę (gal jos dar nėra, jei apie ją galvoju, bet jei pozityviai, gal jau prasidėjo? :-)). Va turiu visiškai šekspyrišką klausimą, būti man ar nebūti su marškinėliais su dviračio aplikacija? Hmmm, vis tik jaučiu kažkas tai jau tikrai prasidėjo, gal ruduo?
Žodžiu labas saulėtas rytas visiems, kas ja džiaugiasi ir tiems, kas dar tik pradės.