Fėjoms

Visoms užklydusioms į mūsų kraštus fėjoms skiriu...

Pilis - pasidaryk pats

Daugybę kartų nagingų žmonių namuose esu sutikusi puikių rankų darbo žaislų. Kaip begalvočiau, bet man jie tokie nepakartojami tik todėl, kad yra tų namų žmonių darbai. Man vis dar atrodo, kad siuvinėtas seilinukas yra išskirtinis ne todėl, kad siuvinėtas, bet todėl, kad mano močiutės, kuri pati sugalvojo išsiuvinėti dvi sukryžiuotas strėles savo anūkui, kuris dar nė dantų neturėjo, o žaidimų namas man gražiausias, nes ji tiesiog darė mano vyras. Tačiau vis tiek nesusiturėsiu ir karts nuo karto įkelsiu nuorodas, kad idėjos gimtų mūsų galvose žiūrėdamos, kaip gimsta kitos :-).
Ilgėjantiems vakarams aktualiausias berniukų žaidimo objektas - pilis iš Craft Projects.

Kvietimas

"Visus klasikinės muzikos gerbėjus š . m . rugsėjo 20 d. 18.30 val. maloniai kviečiame apsilankyti Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) rengiamame Renesansinės muzikos koncerte „Itališkos liutnios menas ir muzika Lombardijoje“. Italų kompozitoriaus Francesco da Milano (1497-1543) ir jo amžininkų kūrinius atliks sopranas Silvia Frigato, jai akomponuos Massimo Lonardi (renesansinė liutnia) ir Maurizio Piantelli (renesansinė liutnia).
Koncerto įžangoje CNA Amatininkų konfederacijos Lombardijos regiono (Š.Italija) direktorius Fausto Cacciatori klausytojams pristatys senovinių styginių instrumentų – liutnių – gamybos Renesanso epochoje ypatumus.

Koncertas organizuojamas Lombardijos regiono (Š.Italija) institucinės misijos proga.
Koncertas – nemokamas.

Kadangi šiuo metu Savivaldybė skirti negali lėšų mieste išreklamuoti šiam koncertui (bandysim dar nors keletą plakatų atspausdint), o organizatoriai italai labai prašė jiems padėti ir sukviesti klasikinės muzikos gerbėjus, būtų labai šaunu, jei mums pagelbėtumėte. Nesinori, kad bažnyčia būtų tuščia, kai svečiai nemažai investuoja į renginį...

Ir Jus visus labai kviečiame ateiti ir pasiklausyti gražios muzikos!!!!"

Pakelkime bures ir vykimės vasarą!

Vaikystėje su tėvu darydavome laivelius iš medžio žievės, bet norint surasti gerą, tvirtą, storą gabalėlį drožimui reikėdavo paėjėti mišku, o ne Vingio parku.
Toje pačioje vaikystėje močiutė man skaitė A. Grino "Raudonas bures" - pasaka...


Dabar, kai maudynės, deja, apsiribos vonia, gal galima pabandyti pasigaminti tokius laivelius, kuriuos aptikau viename iš blog'ų. Aš dar nebandžiau, bet man svarbu, kad būtų burės...
Kadangi maudau sūnus, tai tiks ir tiesiog baltos, manau ;-)

Žaislinis visai ne žaislas - zebriukas

Kaip būna su tuo blog'u... Kartais tiek nori parašyti, kad nespėji, kartais visą savaitę "nepratari" nė žodžio, o kartais kiti "ateina" ir padeda.
Va šįryt gavau laišką su nuotrauka. Toje nuotraukoje - berniukas su fantastiškai smagiais marškinėliais ir droviu žvilgsniu į, matyt, mamą, su klausimu: ar jau dabar aš čia gerai stoviu ir žiūriu? :-). Tačiau aišku, kad mano šypsenos priežastis yra tas zebriukas ant piršto iš lėlyčių antpirščių kompanijos, kuris nukeliavo į Kauną (ne zoologijos sodą!) kaip dovana nuo mūsų PPP. Dar vienas zebriukas surado draugą!
Ojojej kaip ačiū ačiū, kad pasidalinai, Rasa!!! :-)

Little Dragon

Yukimi (Kimi) gimė Švedijoje amerikietės ir japono šeimoje. Paklausykite balso ir pažiūrėkite vaizdą. Įdomu. (Čia aš snobiškai lakoniškai :-)). O tiesą sakant paprastai, man labai patiko.
Jie bus klube Tamsta šį šeštadienį.


Arba dar

Ką pasirinkti: grybus ar muziką, muziką ar grybus?!...

Naujasis cirkas

Naujojo cirko pasirodymus skelbiantys plakatai man visada labai įspūdingi. Aš kasmet noriu ten nueiti, bet vis nenueinu, kaip ir daug ko vis nepadarau. Bet gal kam nors iš Jūsų pavyks? Kodėl mane tai traukia?...Gal todėl, kad vaikystėje labai nemėgau cirko, o dabar labai nemėgstu ko nors nemėgti, tad sąmoningai ar nevalingai noriu reabilituoti tai, kas reabilituojama.
Tie plakatai įkvėpė ir mūsų šios savaitės "vinis" tiesiog raktiniu žodžiu mano galvoje - Cirkas.

Naujutėlaitis peilis

Naujutėlaitis peilis (labai gerai pavadinti įrašą, kurio, deja, nepavadinsi esė..., užvadinti tiesiog pirmais tojo įrašo žodžiais) savo sidabrišku paviršiumi džiugino akį. Juodai balti dryžiai konkuravo dėl atspindžio jame su ryto saulės spindėjimu. Ilgas kotas neatsibudusią rankos odą pavertė elegantiško judesio dalimi. Smailus galas slydo per sviestą kaip peilis (per sviestą). Visas pasaulis - maža virtuvė pasitempė, išsitiesė, pabudo. Nors ir geltonas, bet kvadratinis sūrio gabalėlis, papuoštas nelygiais kraštais atsigulė ant delno formos riekės, kurią ką tik sutepė sviestu naujutėlaitis peilis, sidabrišku paviršiumi.
Taip radosi mano kuklūs pietūs į darbą.
P.S. Ju, aš šiandien dar ir kasą susipyniau!

Stiklas

Kodėl stiklas? Nagi todėl, kad tokią saulėtą rudens dieną po rugsėjo pirmosios pavadinimu gali būti tik koks nors visai banalus žodis. O man toks šį kartą - stiklas, nes sėdžiu ir žiūriu į jį (o jį reikėtų išplauti! :-)). Nepasakysiu nieko naujo, jei parašysiu, kad jau ilgiuosi vasaros, gal nepakako kelių savaičių atostogų, kad pasiilgau savo žaislų parduotuvės, kur nepaisant nieko vis dar žydi sienų lipdukai - Lelijos, o balandis ant policininko galvos (čia aš irgi apie lidukus :-)) tupi ir niekur neskrenda, tačiau net taip būdami jie gyvena. Nepasakysiu nieko naujo, jei pasigirsiu, kad suvalgiau nesuvokiamą kiekį cukinijų ir česnakų ir pamačiau dar didesnį kiekį žvaigdžių; na juk ir nesistengiu pasakyti ką nors naujo! O tai vis dar sunku - suvokti, kad nieko naujo ir nėra, ir nėr ko dėl to apgailestauti... Nu va, jau į lankas :-).
Tiesa daug svarsčiau apie keturiasdešimtmečio krizę (gal jos dar nėra, jei apie ją galvoju, bet jei pozityviai, gal jau prasidėjo? :-)). Va turiu visiškai šekspyrišką klausimą, būti man ar nebūti su marškinėliais su dviračio aplikacija? Hmmm, vis tik jaučiu kažkas tai jau tikrai prasidėjo, gal ruduo?
Žodžiu labas saulėtas rytas visiems, kas ja džiaugiasi ir tiems, kas dar tik pradės.