Taip... čia aš daug gyvenu, pykstuosi (su savimi), draugauju, ir išgyvenu savo žaislų istorijas. Gyvi man jie visi...
Čia pirmas įrašas, kuriuo noriu pradėti labai svarbią man temą, apie kurią daug galvojau: apie žaislus, apie tai, kad jie - mūsų pasaulio dalis, kaip medis, žmogus, sniegas, apie tai, kad jų paskirtis, likimas, misija! :-) lavinti ir ugdyti ne smulkiąją motoriką, o saviraišką, bendrystės su pasauliu jausmą, kūrybiškumą ir vaizduotę.
Trumpai tariant, noriu parašyti savo mintis apie siužetinius fantazijos žaidimus, apie tai, kad žaislas visų pirma yra nuostabi priemonė, įnagis įkūnyti vaiko vaizduotės sukurtą pasaulį.
Viskas prasidėjo nuo mano vidurinėlio futbolo bei laiko dviese su mažėliu, kuris tuo futbolu nesidomi ir dabar mes leidžiame laiką kartu tarp visų mūsų žaislų.
Todėl papasakosiu apie ketvirtadienio lenktynes ir iliustruosiu mintį: "aš nemėgstu išpardavimų!" (mūsų žaislų :-))
Arenoje mūsų skardinė Jet'a ir smagūs padarėliai, kurie "sako", kad pirkėjų nėra, galima pasismaginti, ir pasirodyti iš gerosios pusės nebūtina ;-)) (ui, jie tie padrėliai!!)
- Griebk už rato!!! - šaukė geltonasis
Jau po akimirkos stačiai apgultis įvyko. Kažkas norėjo net muštis. Vėliavėlėms akys ant kaktos lipo!
O čia - išpardavimas... Ar kasdien pamatysi save ekrane?...
Vieną dieną tu - prie naujienų, kitą - prie "senienų"... Bet ar toks esi? NE!!! :-)Gerų naujų namų jiems ;-)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą