Šunys mano gyvenime

Kažkodėl tie karoliai man staiga "suskambėjo".
Dar yra Uoga (labradoro retriveris, kuris suėdė krūvą mano ir ne tik mano batų), bet ji dar yra, todėl jos čia nėra :-).
P.S. žinau, kad yra tapytojai primityvistai, tai gal aš galiu būti fotografė primityvistė.

Detektyvas (ekologiškas (gal))

Pyragėlis buvo.
Jį rado riteriai. Kaip tik pro šalį iš žygio čia ėjo.
Niekas nematė, kas buvo, bet jie buvo nukauti (gulintys t.y.)
Juos rado pilkasis šuo. Apuostė.
Kvepėjo skaniai, bet įtartinai. Pilkasis šuo pasikvietė Annie (tai kitas šuo). Jo blizganti nosis niekada nepavesdavo.
Tačiau jis (o gal ji, jei jau Annie) irgi nesuprato, kodėl jie guli (riteriai t.y.), nes kvapas buvo skanus ir jokių užuominų į gyvenimo prarasties kvapus jis neužuodė. Todėl atskrido angelas sargas (visų riterių).
Jis įdėmiai apžiūrėjo jų drąsią širdį (riterišką iš esmės), bet ji buvo gyva ir kilni...
Tada buvo nuspręsta kviesti tiesiog greitąją (juk malūnsparnis taip įprasta kebliose situacijose!).
Pasirodo, riteriai tiesiog persivalgė! O kas galėtų atsispirti saldžiai pagundai? Mes jiems atleiskime. Tačiau nuo šiol jie valgys daugiau daržovių. (Jie taip sakė patys)
...

Filmas "Lėlės" (Japonija)

Savaitgalį pažiūrėjau Kitano filmą Lėlės. Dabar kas žingsnį mąstau, prie ko prisirišus esu aš. Ir su kokiomis virvėmis lengva...

Ten viena tokia nuostabi vieta su vėjo malūnėliais yra. Labai gražu, kai jų daug.

Dovana nuo vaikų

Dalyvauja mano vaikai, kaimynai draugai ir jų mylimasis :-)

Pieštukai

Kol mano svajonių pieštukai Alisa supakuoti ant lentynėlės mūsų PPP, aš tenkinuosi Paint programa ir man visai smagu :-)

P.S. beje, mūsų dviratį mes jau papuošėme narcizais - kvapas, grožis, laukimas...

Iš tikrųjų, tai penktadienio žaidimai darbe ;-)

"Vyšnios jau žydi.

Aš taip seniai draugių nemačiau..." - galvojo Elfų karalienė.
"Ir kur ten mūsų jaunėlė Gėlių fėja..."
- Aš čia, klausau ką man šnabžda mano draugas! - atsiliepė ji.
Kvieskime savo drauges: princesę Manoną ...
- O Burtų fėją ar matėt?! Ji, matyt, vėl su kate slėpynes žaidžia.
Ir susirinko visos draugėn. Juokės ir tarės, ką gi žaismingai veikti...
Tuomet viena jų pasiūlė žaisti "pele, pele, pas ką žiedas žydi".
Et, - atsiliepė kita ir tyliai pasvajojo, o kad tas žiedelis ne žaislas būtų, o jaunėlės rankos puošmena! Nespėjo ji nė pati savo svajonių išgirsti, mato - riteriai įstabūs.
Oho, kokie mažučiai! Čia, matyt, iš kitos pasakos... Bet Burtų fėja nebūtų burtų fėja, jei... jei neturėtų burtų lazdelės! Tad!!!
Ir tegu pelės pačios žinosi, pas ką žiedas žydi ;-)

Sveikinimai

Mano sesuo šiandien švenčia savo mažėlio, gimusio vasario 25d., gimtadienį.
LINKĖĖĖĖĖJIIIIMAI!!! :-)

M. Šagalas "Virš miesto"

Šis jo darbas... Na žodžiu jis būtent tas.
Ir va ką žiūriu dabar, na ir gražu man. Tai va tiesiog.

Futbolas

Ko gero, nereikia sakyti, ką reiškia žaidėjui pirma vieta ir iškovota taurė. Mano vaikas, kaip ir kiti komandos nariai, kelias dienas galėjo ja džiaugtis. Nežinau, kaip tai darė kiti, bet maniškis su ja net miegojo...

Aleksandras Didysis

Nors tai ir Antonijaus kostiumas, mano vaikui nesvarbu. Dabar jau ir mažėlis yra Aleksandro gerbėjas. O šiaip šis įrašas visai nekalėdiniu metu tam, kad tik dar kartą patvirtintų tai, ką kasdien vis sakau: kostiumai - nuostabus įkvėpimas fantazijos žaidimams! Man labai džiugu, kad mano vaikai jiems skiria daugiausia laiko :-)

Kas būsiu, kai užaugsiu?

Mano vidurinėlis to neklausia, jis žino, kad bus "keturratininkas", motociklininkas ir dar gal kas, jei tai bus susiję su ratais. Dabar gi jis - riteris tiesiog :-).

(Patalėliai vėlgi ne itin fotomeniški, bet aš šypsausi, kad su tokiom kaimiškom gėlytėm, man rodos, itin tinka svajojimui!)

P.S. čia po koncerto ;-)

Koncertas

Ko gero, ne mums vieniems tenka sekmadienį "pirkti" bilietą į eilinį nežinomos, bet tikrai garsios tiesiogine to žodžio prasme :-) grupės pasirodymą. Kartais tai būna šokiai, kartais akrobatiniai etiudai, bet kartais, kaip šį, Bon Jovi It's my life "remiksas". (gitaros panaudojimas kaip smuiko įkvėptas A. Rybako)

Audringi plojimai...
P.S. sorry už scenos apipavidalinimą, bet tie koncertai prasideda su tokiu proveržiu, kad pasirūpinti scenos fotogeniškumu tiesiog nelieka laiko :-)

Ne vien tik pilka!

Pas mus jau atskrido paukšteliai, kol kas tik skardiniai ir daugiau vis šokinėjantys, negu skraidantys ir pavasarį pranašaujantys, bet mes jais tikime!

Belaukiant pavasario...

Ar jau matėte keliuose dideles mašinas, kurios veža pavasarį? O aš mačiau :-).

Yra tokių daiktų, žaislų, kurie man - šiek tiek, arba ne, net gerokai daugiau, negu tik daiktai ar žaislai, jei man - mano gerų minčių ir jausmų šaltinis. Galvojau, ar nepakanka man gamtos kūrinių?... Dabar - ne, imu į rankas tokią mašiną, laikau ilgai ir tarsi jaučiu kaip šimtas penkiasdešimt žmonių laukia pavasario, o kur jų tiek daug su ta pačia mintimi jau ir jį patį - Pavasarį jaučiu. (tų minčių, kurios nelaukia, negirdžiu :-)).

Prašymas

Prašymas. Atsitiko man taip, kad vakar kažkam iš mūsų pirkėjų daviau 100 Lt didesnę grąžą. Jo, man taip kartais nutinka, bet šį kart nutariau išbandyti laimę ir paklausti va taip, gal gi kas netyčia irgi pastebėjo neatitikimą? :-)
Bus kaip bus, na bet pasinaudosiu šansu! O jei pradingėliai atsirastų - padovanočiau ne tik savo beribį dėkingumą! :-)
Mano tel 865621121

Smagūs padarėliai

Kai ateina mintis, kad rašysiu blog'ą, antroji būna - vėl apie paukščių pieną?... :-)
Taip... čia aš daug gyvenu, pykstuosi (su savimi), draugauju, ir išgyvenu savo žaislų istorijas. Gyvi man jie visi...

Čia pirmas įrašas, kuriuo noriu pradėti labai svarbią man temą, apie kurią daug galvojau: apie žaislus, apie tai, kad jie - mūsų pasaulio dalis, kaip medis, žmogus, sniegas, apie tai, kad jų paskirtis, likimas, misija! :-) lavinti ir ugdyti ne smulkiąją motoriką, o saviraišką, bendrystės su pasauliu jausmą, kūrybiškumą ir vaizduotę.

Trumpai tariant, noriu parašyti savo mintis apie siužetinius fantazijos žaidimus, apie tai, kad žaislas visų pirma yra nuostabi priemonė, įnagis įkūnyti vaiko vaizduotės sukurtą pasaulį.

Viskas prasidėjo nuo mano vidurinėlio futbolo bei laiko dviese su mažėliu, kuris tuo futbolu nesidomi ir dabar mes leidžiame laiką kartu tarp visų mūsų žaislų.
Todėl papasakosiu apie ketvirtadienio lenktynes ir iliustruosiu mintį: "aš nemėgstu išpardavimų!" (mūsų žaislų :-))

Arenoje mūsų skardinė Jet'a ir smagūs padarėliai, kurie "sako", kad pirkėjų nėra, galima pasismaginti, ir pasirodyti iš gerosios pusės nebūtina ;-)) (ui, jie tie padrėliai!!)

- Griebk už rato!!! - šaukė geltonasis
Jau po akimirkos stačiai apgultis įvyko. Kažkas norėjo net muštis. Vėliavėlėms akys ant kaktos lipo!

O čia - išpardavimas... Ar kasdien pamatysi save ekrane?...
Vieną dieną tu - prie naujienų, kitą - prie "senienų"... Bet ar toks esi? NE!!! :-)
Gerų naujų namų jiems ;-)

Prisiminimai

Gal kad saulė, gal kad savaitės pabaiga, mano galvoje lėtai sukasi viena teisinga, dvi klaidingos, tris beprasmiškos, keturios filosofinės, penkios kvailos, šešios naivios, septynios negatyvios, aštuonios pozityvios mintys ir devyni prisiminimai...

Aš myliu daiktus, gražius, visų pirma, ko gero. O kokie tie gražūs?... Visokie.

Va myliu meškutį pliušinį nerangų. Pamenu, nėščia būdama, ėjau kartą Savanorių prospektu, o pro langą seno medinio namo tokio, langais aprasojusiais, žiūri į mane mėlynas pliušinis meškutis, lygiai toks, kokį dabar rudą ant stalo pasisodinusi turiu. Skudurynas ten buvo, ir ant senų siūlų kamuolių jis sėdėjo, matyt, kaip tas Kūlverstukas, pirkėjus "viliojo". Aš aišku apsiverkiau (nu nėščiom taip jau būna :-)) ir nupirkau jį už kelis litus.

Tėvas mano šachmatais žaidė. Niekaip iki šiol šio žaidimo neišmokau, bet vieną aiškiai žinojau jau tada - rimtas žaidimas, iš tų, kur tikrai gali tiesiog būti ant stalo ir jau rimta. Gerbiau.

Kaleidoskopas. Pamenu va stovėjome su draugėmis eilėje, nes žaislų parduotuvėje tualetinį popierių pardavinėjo. Mes labai suagusios ta prasme buvome - reikia. Sulaukėme savo eilės, iš vienos draugės skolintų pinigų visos po didelę pakuotę nusipirkome (rašau ir pati netikiu, jetau, taigi mums po kokius 8-9 metus tebuvo...), o ant lentynos - kaleidoskopai - pažiūri, gražu taip ir lengva lengva...

Dar va pamenu tėvas magnetofono "galvutes" valydavo. Ką jis ten valydavo - nežinau, ir dabar va galvoju, kad jam tas užsiėmimas nu nė kiek nepatiko, bet aš va sėdžiu, pro langą žiūri ir taip gera man tai prisiminti. Keista.

Moralas (sau). Tai va dabar, kai sėdžiu aš prie savo "laptopo" ir rodos tik sėdžiu, o tuo pat metu, iš perspektyvos žvelgiant, sėdžiu prie senovinio tokio modeliuko, muzikytė groja iš tokio senovinio magelio, virduliukas dar koks senovinis "buvo", mmm kaip saldu.

Nežinau, kaip pabaigti. Tai tiesiog. Aš tiesiog supratau, kad man vintažas ir ypač mano asmeninis patinka labai.

O čia bus mano prisiminimų taupyklė. Ten, beje, "Internationale spielwarenmesse" yra parašyta - o juk aš ten buvau!!!

PPP draugams...

Prašymas.

Didelis ir labai nuoširdus prašymas padėti mums sutvarkyti sutrikusį Paukščių pieno paštą.

Nuo gruodžio mėnesio mūsų Jums siunčiamus laiškus (tame tarpe ir sąskaitas, ir mokėjimo patvirtinimus) labai dažnai sugauna spam filtras ir jie atsiduria Jūsų pašto programos "šiukšliadėžėje". Dažniausiai taip nutinka siunčiant laiškus Gmail adresatams. Kodėl neklauskit - mes nežinom. Nei serverio administratoriai, nei ryšio tiekėjai mums iki galo šito neišaiškino ir pagelbėti negalėjo. Todėl darom pačios, ką sugebam. Pašalinom savo adresą iš kažkokių "juodųjų" sąrašų (brrr), bet problema liko. Todėl norime paprašyti pagalbos visų Jūsų, kas gali ir nori mums padėti.

Jei savo pašto programos "šiukšliadėžėje" aptikote (ar ateityje aptiksite) mūsų siųstus laiškus (iš ...@pauksciupienas.lt, ...@junovilis.lt) labai prašome jų netrinti, o pažymėti kaip "ne šlamštas" / "not junk" / "not spam". Ypač, jei Jūs - Gmail vartotojas. Mus užtikrino, kad google sistema atsižvelgia į savo vartotojų veiksmus ir ilgainiui turėtų liautis laikyti mus "spam'eriais". Tikimės, kad tai padės.

Iš anksto dėkojame visiems.
AČIŪ!
P.S. ir ačiū jau patarusiems ir padėjusiems!

2010

Pirmas įrašas (prietaringai :-)) turėtų būti optimistiškas, gyvas, svajingas ir apie PPP. Todėl švilpiniuodama, sidabriškoje lūpų armonikėlėje šaltos žiemos (jėga, kad snieguotos) saulės spindulius gaudydama, ir nepamiršdama žaisti sveikinu visus, pradėjusius 2010 - uosius!