Kai negalėjau užmigti galvojau, ką mėgstu, ar kada esu sudarius sąrašą to, ką sudėčiau aplink kaip mėgstamų savo daiktų koliažą. Kam? Kodėl?... Gal todėl, kad pirmą kartą, būdama aštuonerių, suvokusi, kad nemėgstu "Mažojo Princo", ir dievinu violetinę spalvą, kažką supratau apie save. Hmm, buvo tada, malonu susipažinti, Nora.
Taigi tęsiu pažinti su savim per pasaulio daiktus.
Nutariau pabandyti tai daryti, nuo dainos iki košės - ištraukti daiktus kaip tuos žadėtuosius akmenis-šukes-kriaukles.
Kasdien po mėgstamą dalyką. Ir dar... pabandysiu nepaisyti to, kad kažkam tai -negražu, kažkam - banalu, kažkam - pigu, kažkam - snobiška, kažkam - nesvarbu.
Pradėsiu nuo filmo. Ne, ne nuo vertybių, nuo filmo su mano pačiu mėgstamiausiu aktoriumi A. Kaidanovskiu. "Stalkerį" pamačiau būdama paauglė - mama užrodė. Nesupratau nieko protu, bet ne juo - daug. Pagal fantastų brolių Strugackių romaną "Žemuogių pievelė", režisierius - A. Tarkovskis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą