2009 m. kovo 27 d., penktadienis

Dar truputį, ir pavadinimas bus iš vienos raidės, ir bus gražu.
Žadėjau rašyti apie vaikus, o gaunasi vis apie save.
Šiandien esu dėkinga ir tokia sentimentali. Ačiū noriu pasakyti visiems, su kuo teko susipažinti dėl "Paukščių pieno" už tai, kad jie yra su mumis.
Galų gale radau smėlio!
Ir dar kokio nuostabaus....



P.P.S. Šitą dainą pirmą kartą išgirdau dramos būrelyje, kurį lankiau kartu su moksleiviais (šovė galvon neįgyvendintų vaikystės norų išpildymo priepuolis prieš trejetą metų :-))

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą