Atrodo, kad pavadinimas mane pačią suintrigavo daug labiau, negu turinys - tai, ką norėjau pranešti baltam langeliui kompiuterio ekrane...
Kiekvienas pavadinimo žodis užkabino viduj snaudžiančius prisiminimus, sapnus, skaudulius, idėjas, nutylėjimus - žodžiu visą tai, kas niekam neįdomu :-).
Dainuojantys seneliai - tai tiesiog mano sutikti pagyvenę žmonės, vaikščiojantys po Vingio parką. Ėjau ir lenkiau niūniuojančius, švilpaujančius, murmančius senukus. Galvojau, ko jie dainuoja, jiems ką, gera? Apie ką jie "išdainuoja"? .... Ar tai pavydas (nes mano viduje visiška tyla)?
Koks skirtumas, kodėl, svarbu tik tai, kad jie yra, už tai jiems noriu padėkoti.
2009 m. kovo 2 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą