"Posteriai"

Regis pabaigėme sudėti Nouvelles Images naujienas. Pabaigoje - "posteriai".

Du įrašai skirti NI... Nenuostabu, tai ne tik mano inicialai, bet ir pastarųjų dienų mano obsesija :-).

Atvirukai

Visą naktį dėliojau mūsų naujus atvirukus - atidariau - grožis... (nors ir tiek nedaug). Ačiū, Jurga, už pagalbą naktimis!!!
Tik tiek šį kartą - einu, ką nors pasveikinsiu :-)
Šitas - toks polėkis...

Suknelė pirmadieniui

Suknelė pirmadieniui - taip aš pavadinčiau mūsų parduotuvėje atsiradusius kostiumus.

Taip, jeigu aš rinkčiausi karalaitės rūbus sau dabar, tai tikrai būtų kažkas tokio iš šios, Jurgos Lengvuose daiktuose užmatytos kolekcijos.
Tačiau jeigu aš užsimerkiu, pasiklausau mintyse, kaip tyliai gali snigti snaigės (baltas fonas svajonėms geriausias) (tikiu to sniego dar bus šiemet!), jeigu pamatau tose mintyse save mažą, (tokią, kai sėdint ant kėdės tabaluoji kojas, nesiekdamas žemės) ir įsivaizduoju savo svajonių dovaną Kalėdų rytą - tai matau didelę dėžę, kurią atidarius pasimato tarsi oriniai rožinės suknelės kraštai. Ją trauki, o ji vis nesibaigia, ji ilga, jos daug, matosi kažkokios gėlytės, bet kvapą užėmė taip, kad suvoki tik tai, jog esi labai laiminga, nes laikai rankose stebuklingą daiktą. Toliau net nebežiūri, nes jau ir taip gera gera... Tokios suknelės vaikystėj aš neturėjau, turėjau nuostabias magnetines šaškes (iki šiol turiu ir tai jėga), turėjau skaidrių su vaikišku filmuku, turėjau siuvimo mašiną ir naktinę lempą su besisukančiomis žuvytėmis ir, svarbiausia, turėjau bent tris Fregatos šokoladukus, bet... bet jaučiu, kad niekas manęs nebūtų taip nustebinę, kaip rožinio nesuvokiamos medžiagos apdaro vaizdas. Tereikėtų tik vieno, kad mama leistų ja ne puoštis, o būti tokia, kokia tampi su tokia sunkia, tai reiškia, jog leistų ja rengtis visiškai pilkos šlapdribos pilną dieną, susipykus ir nesusitvarkius žaislų, nes... nes išorė ne tik vidaus atspindys, bet ji spinduliuoja ir vidun, spinduliuoja vieną labai svarbią mintį - kad pasaulyje pati pati, vienintelė ir nepakartojama esu būtent tu. Ar gali elgtis negražiai, kai esi taip gražiais pasipuošęs?... Ar gali nesijausti karaliene, jei išmokai to dar vaikystėje?! (Čia mano lyrinis nukrypimas žiūrint, kaip už lango esančio viešbučio salėje žaižaruoja eglė ir prisiminus, kas ten pakviestas į puotą iki 12....)
Įrašas mano ilgas ir tikrai labai nuoširdus. Norint pagirti rožinę man reikėjo kelerių metų darbo su savimi ir su vaikais ir dar vienų - darbo mūsų parduotuvėlėje ir dar vienos dienos, kad bent jau pabandyčiau sudėti savo mintis taip, kad kiti išgirstų, jog man tai - tiesa. Todėl dabar sakau - viskam savo laikas, ir rožinei suknelei taip pat - dabar!

Techniniai nesklandumai

Toks įrašo pavadinimas man asocijuojasi su keistais vaikystės laikų įrašais, kurie niekada nekėlė šiltų jausmų, bet ir klausimų nekėlė. Tai: uždaryta dėl techninių kliūčių, sanitarinė diena, pertrauka 15 min. ir t.t. pradedant knygynu ir baigiant traukinio vagono tualetu. Rašau apie tai, o ne apie saulę, nes lūdėdama noriu atsiprašyti būtent dėl tų nelemtų techninių kliūčių: mūsų laiškus, siunčiamus iš ...@pauksciupienas.lt ir ...@junovilis.lt beveik visus pagauna laiškų "šiukšliadėžė". Galbūt tai dėl mano nesuskaičiuojamo kiekio žinučių, gal..., bet kaip man paaiškino kažką išmanantys žmonės - aiškios vienos priežasties niekada nėra, kaip, beje, ir tai galinčio pataisyti mygtuko. Dabar bandysiu kažkaip tai keisti, bet kol kas labai prašau visų, kurie laukia mūsų laiškų ar sąskaitų patikrinti savo "šiukšliadėžes" (jeeetau, kaip nesmagu...). Jeigu bus klausimų, skambinkite man 865621121 - Norai. Aš labai lauksiu.
P.S. Taip pat labai lauksiu patarimų, jei kam jau yra taip buvę. Kol kas man patarė pakeisti IP adresą ir domeną. Ir į ką aš galėčiau iškeisti mūsų paukščių pieną?! :-)

Kidsonroof - arba vaikai ant grindų, o ne ant stogo!

Mes pasidovanojome sau Kidsonroof žaidimą - totemą Gamta.

Kol kas sudėjome tik pirmąjį modelį:

Tiksliau sudėjo visi vaikai, tiesa ant grindų, o ne ant stogo, ką reiškia pavadinimas Kidsonroof. Aišku mažėlis padėjo su pirštu nosyje, bet... :-).

Pasakysiu atvirai, man buvo daug sunkiau, negu vaikams. Patyriau, kad žaisdama daugybę vaizduotę lavinančių žaidimų, esu paskutinėje vietoje su ta savo vaizduote, nes vaikai dar turi atviras "duris" savo sprendimams, o aš, matyt, turiu jau per daug schemų savo galvoje.

Dėliojome vakare, tad nuotraukos - spontaniškas naktinis prišokimas - atsiprašau už kokybę!

Po parodos

Taip mes pradėjome

Taip baigėme

O dabar mūsų mažojoj PPP yra maždaug taip...

Ir kol kas labai lakoniškas, bet labai didelis AČIŪ tiems, kas man taip padėjo...
Rasiu galvą vienoje iš dėžių ir prisėdusi kada parašysiu savo pamąstymus apie paroda :-).

Kažkas kažkur nežinia ko. Kas?

Kas kas, aš - Nora :-), nebegalinti užmigti, nebesusišukuojanti savo ilgų kasų ir nebesunarpliojanti savo painių minčių.
Veikiausia ši nuotrauka dabar labiausia atitinka mano būseną (ačiū, Ramune...).

Kodėl? Kodėl kodėl, todėl, kad pasiryžau nematytai savo gyvenime avantiūrai - sudalyvauti parodoje "Vaikų šalis". Todėl, kad liko dvi savaitės pasiruošimui (o mūsų PPP mes juk "gimdėme" 12 mėn.!!!!). O juk jau ketinau pradėti daryti savo lėles...
Ką veikia? Ogi ilgesingai žiūri pro langą, (ką čia beveiksi), tikėdamasi naujų jėgų antplūdžio, nerimo pabaigos ir... ir, žinoma, pagalbos.
Kokios? Bet kokios!!! T. y. labai įvertinsiu moralinį palaikymą!!! ir bet kokį patarimą.
Su kuo? Kol kas su savo vyru (o varge, tarsi jis savo darbų neturėtų...) ir drauge - tokia pačia idėjine maniake, bei sese, kuri, deja, gali padėti tik iš už jūrų marių teigiamomis mintimis, tai reiškia, kad jei dar kas nors iš man brangių žmonių, ateis man padėti - ir su jais visais!
4 val. nakties.
Taigi, jeigu kas nors kaip nors gali man patarti, padėti, pabūti kartu lapkričio 13-15 d., tai... tai esu Jums dėkinga jau dabar! :-)
Ir dar labai svarbu. Man reikėtų draugės - pagalbininkės mūsų PPP, gal kas žino ką nors, kas galėtų/norėtų padirbėti savaitėlę/dvi per mėnesį pavaduojant mane. Grafikas lankstus, aš pati irgi :-)) Laukiu žinių! Nes manęs laukia mano vaikai... :-)