Smėlio dėžė

Filmas Įsivaizduojamos meilės

2011-03-29T15:28:00.000+03:00

Po tokios ilgos pertraukos, regis, turėtum parašyti ką nors stulbinančiai prasmingo ir svarbaus, o aš parašysiu tik apie filmą, kurį pažiūrėjau vakar naktį ir kuris buvo labai gražus pažiūrėti. Na bet juk tai svarbu, kad yra gražių dalykų ir aš dar juos matau :-).
Filmas "Įsivaizduojamos meilės".
http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/13890-heartbeats-2010.html
Aš jį pažiūrėjau tiesiog čia (rusų kl.):
http://monstras.lt/filmai-ru/dramos/35508-les-amours-imaginaires-2010.html

Ir Dalidos perdainuotas Bang bang:

Šunys mano gyvenime

2010-05-14T15:54:00.004+03:00

Kažkodėl tie karoliai man staiga "suskambėjo".
Dar yra Uoga (labradoro retriveris, kuris suėdė krūvą mano ir ne tik mano batų), bet ji dar yra, todėl jos čia nėra :-).
P.S. žinau, kad yra tapytojai primityvistai, tai gal aš galiu būti fotografė primityvistė.

Detektyvas (ekologiškas (gal))

2010-05-01T12:19:00.014+03:00

Pyragėlis buvo.
Jį rado riteriai. Kaip tik pro šalį iš žygio čia ėjo.
Niekas nematė, kas buvo, bet jie buvo nukauti (gulintys t.y.)
Juos rado pilkasis šuo. Apuostė.
Kvepėjo skaniai, bet įtartinai. Pilkasis šuo pasikvietė Annie (tai kitas šuo). Jo blizganti nosis niekada nepavesdavo.
Tačiau jis (o gal ji, jei jau Annie) irgi nesuprato, kodėl jie guli (riteriai t.y.), nes kvapas buvo skanus ir jokių užuominų į gyvenimo prarasties kvapus jis neužuodė. Todėl atskrido angelas sargas (visų riterių).
Jis įdėmiai apžiūrėjo jų drąsią širdį (riterišką iš esmės), bet ji buvo gyva ir kilni...
Tada buvo nuspręsta kviesti tiesiog greitąją (juk malūnsparnis taip įprasta kebliose situacijose!).
Pasirodo, riteriai tiesiog persivalgė! O kas galėtų atsispirti saldžiai pagundai? Mes jiems atleiskime. Tačiau nuo šiol jie valgys daugiau daržovių. (Jie taip sakė patys)
...

Filmas "Lėlės" (Japonija)

2010-04-30T12:30:00.003+03:00

Savaitgalį pažiūrėjau Kitano filmą Lėlės. Dabar kas žingsnį mąstau, prie ko prisirišus esu aš. Ir su kokiomis virvėmis lengva...

Ten viena tokia nuostabi vieta su vėjo malūnėliais yra. Labai gražu, kai jų daug.

Dovana nuo vaikų

2010-04-01T23:28:00.002+03:00

Dalyvauja mano vaikai, kaimynai draugai ir jų mylimasis :-)

Pieštukai

2010-03-24T20:57:00.003+02:00

Kol mano svajonių pieštukai Alisa supakuoti ant lentynėlės mūsų PPP, aš tenkinuosi Paint programa ir man visai smagu :-)

P.S. beje, mūsų dviratį mes jau papuošėme narcizais - kvapas, grožis, laukimas...

Iš tikrųjų, tai penktadienio žaidimai darbe ;-)

2010-03-05T12:20:00.022+02:00

"Vyšnios jau žydi.

Aš taip seniai draugių nemačiau..." - galvojo Elfų karalienė.
"Ir kur ten mūsų jaunėlė Gėlių fėja..."
- Aš čia, klausau ką man šnabžda mano draugas! - atsiliepė ji.
Kvieskime savo drauges: princesę Manoną ...
- O Burtų fėją ar matėt?! Ji, matyt, vėl su kate slėpynes žaidžia.
Ir susirinko visos draugėn. Juokės ir tarės, ką gi žaismingai veikti...
Tuomet viena jų pasiūlė žaisti "pele, pele, pas ką žiedas žydi".
Et, - atsiliepė kita ir tyliai pasvajojo, o kad tas žiedelis ne žaislas būtų, o jaunėlės rankos puošmena! Nespėjo ji nė pati savo svajonių išgirsti, mato - riteriai įstabūs.
Oho, kokie mažučiai! Čia, matyt, iš kitos pasakos... Bet Burtų fėja nebūtų burtų fėja, jei... jei neturėtų burtų lazdelės! Tad!!!
Ir tegu pelės pačios žinosi, pas ką žiedas žydi ;-)

Sveikinimai

2010-03-03T14:38:00.005+02:00

Mano sesuo šiandien švenčia savo mažėlio, gimusio vasario 25d., gimtadienį.
LINKĖĖĖĖĖJIIIIMAI!!! :-)

M. Šagalas "Virš miesto"

2010-03-02T13:21:00.003+02:00

Šis jo darbas... Na žodžiu jis būtent tas.
Ir va ką žiūriu dabar, na ir gražu man. Tai va tiesiog.

Futbolas

2010-02-27T13:13:00.003+02:00

Ko gero, nereikia sakyti, ką reiškia žaidėjui pirma vieta ir iškovota taurė. Mano vaikas, kaip ir kiti komandos nariai, kelias dienas galėjo ja džiaugtis. Nežinau, kaip tai darė kiti, bet maniškis su ja net miegojo...

Aleksandras Didysis

2010-02-26T18:08:00.004+02:00

Nors tai ir Antonijaus kostiumas, mano vaikui nesvarbu. Dabar jau ir mažėlis yra Aleksandro gerbėjas. O šiaip šis įrašas visai nekalėdiniu metu tam, kad tik dar kartą patvirtintų tai, ką kasdien vis sakau: kostiumai - nuostabus įkvėpimas fantazijos žaidimams! Man labai džiugu, kad mano vaikai jiems skiria daugiausia laiko :-)

Kas būsiu, kai užaugsiu?

2010-02-23T18:08:00.007+02:00

Mano vidurinėlis to neklausia, jis žino, kad bus "keturratininkas", motociklininkas ir dar gal kas, jei tai bus susiję su ratais. Dabar gi jis - riteris tiesiog :-).

(Patalėliai vėlgi ne itin fotomeniški, bet aš šypsausi, kad su tokiom kaimiškom gėlytėm, man rodos, itin tinka svajojimui!)

P.S. čia po koncerto ;-)

Koncertas

2010-02-20T12:14:00.009+02:00

Ko gero, ne mums vieniems tenka sekmadienį "pirkti" bilietą į eilinį nežinomos, bet tikrai garsios tiesiogine to žodžio prasme :-) grupės pasirodymą. Kartais tai būna šokiai, kartais akrobatiniai etiudai, bet kartais, kaip šį, Bon Jovi It's my life "remiksas". (gitaros panaudojimas kaip smuiko įkvėptas A. Rybako)

Audringi plojimai...
P.S. sorry už scenos apipavidalinimą, bet tie koncertai prasideda su tokiu proveržiu, kad pasirūpinti scenos fotogeniškumu tiesiog nelieka laiko :-)

Ne vien tik pilka!

2010-02-20T11:47:00.002+02:00

Pas mus jau atskrido paukšteliai, kol kas tik skardiniai ir daugiau vis šokinėjantys, negu skraidantys ir pavasarį pranašaujantys, bet mes jais tikime!

Belaukiant pavasario...

2010-02-19T12:15:00.004+02:00

Ar jau matėte keliuose dideles mašinas, kurios veža pavasarį? O aš mačiau :-).

Yra tokių daiktų, žaislų, kurie man - šiek tiek, arba ne, net gerokai daugiau, negu tik daiktai ar žaislai, jei man - mano gerų minčių ir jausmų šaltinis. Galvojau, ar nepakanka man gamtos kūrinių?... Dabar - ne, imu į rankas tokią mašiną, laikau ilgai ir tarsi jaučiu kaip šimtas penkiasdešimt žmonių laukia pavasario, o kur jų tiek daug su ta pačia mintimi jau ir jį patį - Pavasarį jaučiu. (tų minčių, kurios nelaukia, negirdžiu :-)).

Prašymas

2010-02-12T12:38:00.003+02:00

Prašymas. Atsitiko man taip, kad vakar kažkam iš mūsų pirkėjų daviau 100 Lt didesnę grąžą. Jo, man taip kartais nutinka, bet šį kart nutariau išbandyti laimę ir paklausti va taip, gal gi kas netyčia irgi pastebėjo neatitikimą? :-)
Bus kaip bus, na bet pasinaudosiu šansu! O jei pradingėliai atsirastų - padovanočiau ne tik savo beribį dėkingumą! :-)
Mano tel 865621121

Smagūs padarėliai

2010-02-05T13:37:00.015+02:00

Kai ateina mintis, kad rašysiu blog'ą, antroji būna - vėl apie paukščių pieną?... :-)
Taip... čia aš daug gyvenu, pykstuosi (su savimi), draugauju, ir išgyvenu savo žaislų istorijas. Gyvi man jie visi...

Čia pirmas įrašas, kuriuo noriu pradėti labai svarbią man temą, apie kurią daug galvojau: apie žaislus, apie tai, kad jie - mūsų pasaulio dalis, kaip medis, žmogus, sniegas, apie tai, kad jų paskirtis, likimas, misija! :-) lavinti ir ugdyti ne smulkiąją motoriką, o saviraišką, bendrystės su pasauliu jausmą, kūrybiškumą ir vaizduotę.

Trumpai tariant, noriu parašyti savo mintis apie siužetinius fantazijos žaidimus, apie tai, kad žaislas visų pirma yra nuostabi priemonė, įnagis įkūnyti vaiko vaizduotės sukurtą pasaulį.

Viskas prasidėjo nuo mano vidurinėlio futbolo bei laiko dviese su mažėliu, kuris tuo futbolu nesidomi ir dabar mes leidžiame laiką kartu tarp visų mūsų žaislų.
Todėl papasakosiu apie ketvirtadienio lenktynes ir iliustruosiu mintį: "aš nemėgstu išpardavimų!" (mūsų žaislų :-))

Arenoje mūsų skardinė Jet'a ir smagūs padarėliai, kurie "sako", kad pirkėjų nėra, galima pasismaginti, ir pasirodyti iš gerosios pusės nebūtina ;-)) (ui, jie tie padrėliai!!)

- Griebk už rato!!! - šaukė geltonasis
Jau po akimirkos stačiai apgultis įvyko. Kažkas norėjo net muštis. Vėliavėlėms akys ant kaktos lipo!

O čia - išpardavimas... Ar kasdien pamatysi save ekrane?...
Vieną dieną tu - prie naujienų, kitą - prie "senienų"... Bet ar toks esi? NE!!! :-)
Gerų naujų namų jiems ;-)

Prisiminimai

2010-01-21T15:16:00.006+02:00

Gal kad saulė, gal kad savaitės pabaiga, mano galvoje lėtai sukasi viena teisinga, dvi klaidingos, tris beprasmiškos, keturios filosofinės, penkios kvailos, šešios naivios, septynios negatyvios, aštuonios pozityvios mintys ir devyni prisiminimai...

Aš myliu daiktus, gražius, visų pirma, ko gero. O kokie tie gražūs?... Visokie.

Va myliu meškutį pliušinį nerangų. Pamenu, nėščia būdama, ėjau kartą Savanorių prospektu, o pro langą seno medinio namo tokio, langais aprasojusiais, žiūri į mane mėlynas pliušinis meškutis, lygiai toks, kokį dabar rudą ant stalo pasisodinusi turiu. Skudurynas ten buvo, ir ant senų siūlų kamuolių jis sėdėjo, matyt, kaip tas Kūlverstukas, pirkėjus "viliojo". Aš aišku apsiverkiau (nu nėščiom taip jau būna :-)) ir nupirkau jį už kelis litus.

Tėvas mano šachmatais žaidė. Niekaip iki šiol šio žaidimo neišmokau, bet vieną aiškiai žinojau jau tada - rimtas žaidimas, iš tų, kur tikrai gali tiesiog būti ant stalo ir jau rimta. Gerbiau.

Kaleidoskopas. Pamenu va stovėjome su draugėmis eilėje, nes žaislų parduotuvėje tualetinį popierių pardavinėjo. Mes labai suagusios ta prasme buvome - reikia. Sulaukėme savo eilės, iš vienos draugės skolintų pinigų visos po didelę pakuotę nusipirkome (rašau ir pati netikiu, jetau, taigi mums po kokius 8-9 metus tebuvo...), o ant lentynos - kaleidoskopai - pažiūri, gražu taip ir lengva lengva...

Dar va pamenu tėvas magnetofono "galvutes" valydavo. Ką jis ten valydavo - nežinau, ir dabar va galvoju, kad jam tas užsiėmimas nu nė kiek nepatiko, bet aš va sėdžiu, pro langą žiūri ir taip gera man tai prisiminti. Keista.

Moralas (sau). Tai va dabar, kai sėdžiu aš prie savo "laptopo" ir rodos tik sėdžiu, o tuo pat metu, iš perspektyvos žvelgiant, sėdžiu prie senovinio tokio modeliuko, muzikytė groja iš tokio senovinio magelio, virduliukas dar koks senovinis "buvo", mmm kaip saldu.

Nežinau, kaip pabaigti. Tai tiesiog. Aš tiesiog supratau, kad man vintažas ir ypač mano asmeninis patinka labai.

O čia bus mano prisiminimų taupyklė. Ten, beje, "Internationale spielwarenmesse" yra parašyta - o juk aš ten buvau!!!

PPP draugams...

2010-01-13T09:57:00.006+02:00

Prašymas.

Didelis ir labai nuoširdus prašymas padėti mums sutvarkyti sutrikusį Paukščių pieno paštą.

Nuo gruodžio mėnesio mūsų Jums siunčiamus laiškus (tame tarpe ir sąskaitas, ir mokėjimo patvirtinimus) labai dažnai sugauna spam filtras ir jie atsiduria Jūsų pašto programos "šiukšliadėžėje". Dažniausiai taip nutinka siunčiant laiškus Gmail adresatams. Kodėl neklauskit - mes nežinom. Nei serverio administratoriai, nei ryšio tiekėjai mums iki galo šito neišaiškino ir pagelbėti negalėjo. Todėl darom pačios, ką sugebam. Pašalinom savo adresą iš kažkokių "juodųjų" sąrašų (brrr), bet problema liko. Todėl norime paprašyti pagalbos visų Jūsų, kas gali ir nori mums padėti.

Jei savo pašto programos "šiukšliadėžėje" aptikote (ar ateityje aptiksite) mūsų siųstus laiškus (iš ...@pauksciupienas.lt, ...@junovilis.lt) labai prašome jų netrinti, o pažymėti kaip "ne šlamštas" / "not junk" / "not spam". Ypač, jei Jūs - Gmail vartotojas. Mus užtikrino, kad google sistema atsižvelgia į savo vartotojų veiksmus ir ilgainiui turėtų liautis laikyti mus "spam'eriais". Tikimės, kad tai padės.

Iš anksto dėkojame visiems.
AČIŪ!
P.S. ir ačiū jau patarusiems ir padėjusiems!

2010

2010-01-13T09:50:00.003+02:00

Pirmas įrašas (prietaringai :-)) turėtų būti optimistiškas, gyvas, svajingas ir apie PPP. Todėl švilpiniuodama, sidabriškoje lūpų armonikėlėje šaltos žiemos (jėga, kad snieguotos) saulės spindulius gaudydama, ir nepamiršdama žaisti sveikinu visus, pradėjusius 2010 - uosius!

Nauji

2009-12-31T15:38:00.002+02:00

Nauji metai tuoj, o pas mus - nauji nuostabūs dalykai jau dabar. Jau porą metų nešiota ir išdrįsta turėti La marelle...

Su šventėmis!!!

2009-12-30T16:06:00.004+02:00

Sveikinu visus, kurie buvo, yra ir bus šalia, kartu, pakeliui, toli, širdy su šventėmis!!!

Naujienos vaizdais

2009-12-16T15:27:00.006+02:00

Šis įrašas, tai trumpas "AAAAAAA", kuriuo noriu pasakyti, kad kiek galėdama greičiau sudėsiu visas mūsų naujienas, tačiau tikrai nebespėsiu, deja, apie jas parašyti tai, ką galvoju - o galvoju gerai!!! Žodžiu pasilieku ilgiems žiemos vakarams savo aprašymus, o Jums parodysime tik nuotraukas.
Jei kas domins - skambinkite, rašykite! Ir užsukite į naujienų skiltį, ten kažkas kitko kasdien.
Šiandien - taip ilgai laukti sniego burbulai iš Vokietijos...

"Posteriai"

2009-12-12T16:23:00.005+02:00

Regis pabaigėme sudėti Nouvelles Images naujienas. Pabaigoje - "posteriai".

Du įrašai skirti NI... Nenuostabu, tai ne tik mano inicialai, bet ir pastarųjų dienų mano obsesija :-).

Atvirukai

2009-12-11T16:57:00.004+02:00

Visą naktį dėliojau mūsų naujus atvirukus - atidariau - grožis... (nors ir tiek nedaug). Ačiū, Jurga, už pagalbą naktimis!!!
Tik tiek šį kartą - einu, ką nors pasveikinsiu :-)
Šitas - toks polėkis...

Suknelė pirmadieniui

2009-12-04T16:34:00.010+02:00

Suknelė pirmadieniui - taip aš pavadinčiau mūsų parduotuvėje atsiradusius kostiumus.

Taip, jeigu aš rinkčiausi karalaitės rūbus sau dabar, tai tikrai būtų kažkas tokio iš šios, Jurgos Lengvuose daiktuose užmatytos kolekcijos.
Tačiau jeigu aš užsimerkiu, pasiklausau mintyse, kaip tyliai gali snigti snaigės (baltas fonas svajonėms geriausias) (tikiu to sniego dar bus šiemet!), jeigu pamatau tose mintyse save mažą, (tokią, kai sėdint ant kėdės tabaluoji kojas, nesiekdamas žemės) ir įsivaizduoju savo svajonių dovaną Kalėdų rytą - tai matau didelę dėžę, kurią atidarius pasimato tarsi oriniai rožinės suknelės kraštai. Ją trauki, o ji vis nesibaigia, ji ilga, jos daug, matosi kažkokios gėlytės, bet kvapą užėmė taip, kad suvoki tik tai, jog esi labai laiminga, nes laikai rankose stebuklingą daiktą. Toliau net nebežiūri, nes jau ir taip gera gera... Tokios suknelės vaikystėj aš neturėjau, turėjau nuostabias magnetines šaškes (iki šiol turiu ir tai jėga), turėjau skaidrių su vaikišku filmuku, turėjau siuvimo mašiną ir naktinę lempą su besisukančiomis žuvytėmis ir, svarbiausia, turėjau bent tris Fregatos šokoladukus, bet... bet jaučiu, kad niekas manęs nebūtų taip nustebinę, kaip rožinio nesuvokiamos medžiagos apdaro vaizdas. Tereikėtų tik vieno, kad mama leistų ja ne puoštis, o būti tokia, kokia tampi su tokia sunkia, tai reiškia, jog leistų ja rengtis visiškai pilkos šlapdribos pilną dieną, susipykus ir nesusitvarkius žaislų, nes... nes išorė ne tik vidaus atspindys, bet ji spinduliuoja ir vidun, spinduliuoja vieną labai svarbią mintį - kad pasaulyje pati pati, vienintelė ir nepakartojama esu būtent tu. Ar gali elgtis negražiai, kai esi taip gražiais pasipuošęs?... Ar gali nesijausti karaliene, jei išmokai to dar vaikystėje?! (Čia mano lyrinis nukrypimas žiūrint, kaip už lango esančio viešbučio salėje žaižaruoja eglė ir prisiminus, kas ten pakviestas į puotą iki 12....)
Įrašas mano ilgas ir tikrai labai nuoširdus. Norint pagirti rožinę man reikėjo kelerių metų darbo su savimi ir su vaikais ir dar vienų - darbo mūsų parduotuvėlėje ir dar vienos dienos, kad bent jau pabandyčiau sudėti savo mintis taip, kad kiti išgirstų, jog man tai - tiesa. Todėl dabar sakau - viskam savo laikas, ir rožinei suknelei taip pat - dabar!

Techniniai nesklandumai

2009-12-01T11:22:00.004+02:00

Toks įrašo pavadinimas man asocijuojasi su keistais vaikystės laikų įrašais, kurie niekada nekėlė šiltų jausmų, bet ir klausimų nekėlė. Tai: uždaryta dėl techninių kliūčių, sanitarinė diena, pertrauka 15 min. ir t.t. pradedant knygynu ir baigiant traukinio vagono tualetu. Rašau apie tai, o ne apie saulę, nes lūdėdama noriu atsiprašyti būtent dėl tų nelemtų techninių kliūčių: mūsų laiškus, siunčiamus iš ...@pauksciupienas.lt ir ...@junovilis.lt beveik visus pagauna laiškų "šiukšliadėžė". Galbūt tai dėl mano nesuskaičiuojamo kiekio žinučių, gal..., bet kaip man paaiškino kažką išmanantys žmonės - aiškios vienos priežasties niekada nėra, kaip, beje, ir tai galinčio pataisyti mygtuko. Dabar bandysiu kažkaip tai keisti, bet kol kas labai prašau visų, kurie laukia mūsų laiškų ar sąskaitų patikrinti savo "šiukšliadėžes" (jeeetau, kaip nesmagu...). Jeigu bus klausimų, skambinkite man 865621121 - Norai. Aš labai lauksiu.
P.S. Taip pat labai lauksiu patarimų, jei kam jau yra taip buvę. Kol kas man patarė pakeisti IP adresą ir domeną. Ir į ką aš galėčiau iškeisti mūsų paukščių pieną?! :-)

Kidsonroof - arba vaikai ant grindų, o ne ant stogo!

2009-11-30T14:30:00.010+02:00

Mes pasidovanojome sau Kidsonroof žaidimą - totemą Gamta.

Kol kas sudėjome tik pirmąjį modelį:

Tiksliau sudėjo visi vaikai, tiesa ant grindų, o ne ant stogo, ką reiškia pavadinimas Kidsonroof. Aišku mažėlis padėjo su pirštu nosyje, bet... :-).

Pasakysiu atvirai, man buvo daug sunkiau, negu vaikams. Patyriau, kad žaisdama daugybę vaizduotę lavinančių žaidimų, esu paskutinėje vietoje su ta savo vaizduote, nes vaikai dar turi atviras "duris" savo sprendimams, o aš, matyt, turiu jau per daug schemų savo galvoje.

Dėliojome vakare, tad nuotraukos - spontaniškas naktinis prišokimas - atsiprašau už kokybę!

Po parodos

2009-11-17T12:11:00.006+02:00

Taip mes pradėjome

Taip baigėme

O dabar mūsų mažojoj PPP yra maždaug taip...

Ir kol kas labai lakoniškas, bet labai didelis AČIŪ tiems, kas man taip padėjo...
Rasiu galvą vienoje iš dėžių ir prisėdusi kada parašysiu savo pamąstymus apie paroda :-).

Kažkas kažkur nežinia ko. Kas?

2009-11-04T16:16:00.000+02:00

Kas kas, aš - Nora :-), nebegalinti užmigti, nebesusišukuojanti savo ilgų kasų ir nebesunarpliojanti savo painių minčių.
Veikiausia ši nuotrauka dabar labiausia atitinka mano būseną (ačiū, Ramune...).

Kodėl? Kodėl kodėl, todėl, kad pasiryžau nematytai savo gyvenime avantiūrai - sudalyvauti parodoje "Vaikų šalis". Todėl, kad liko dvi savaitės pasiruošimui (o mūsų PPP mes juk "gimdėme" 12 mėn.!!!!). O juk jau ketinau pradėti daryti savo lėles...
Ką veikia? Ogi ilgesingai žiūri pro langą, (ką čia beveiksi), tikėdamasi naujų jėgų antplūdžio, nerimo pabaigos ir... ir, žinoma, pagalbos.
Kokios? Bet kokios!!! T. y. labai įvertinsiu moralinį palaikymą!!! ir bet kokį patarimą.
Su kuo? Kol kas su savo vyru (o varge, tarsi jis savo darbų neturėtų...) ir drauge - tokia pačia idėjine maniake, bei sese, kuri, deja, gali padėti tik iš už jūrų marių teigiamomis mintimis, tai reiškia, kad jei dar kas nors iš man brangių žmonių, ateis man padėti - ir su jais visais!
4 val. nakties.
Taigi, jeigu kas nors kaip nors gali man patarti, padėti, pabūti kartu lapkričio 13-15 d., tai... tai esu Jums dėkinga jau dabar! :-)
Ir dar labai svarbu. Man reikėtų draugės - pagalbininkės mūsų PPP, gal kas žino ką nors, kas galėtų/norėtų padirbėti savaitėlę/dvi per mėnesį pavaduojant mane. Grafikas lankstus, aš pati irgi :-)) Laukiu žinių! Nes manęs laukia mano vaikai... :-)

Puošni viešnia

2009-10-23T11:19:00.006+03:00

Vaikystėje dievinau mamos aukšakulnius ir galybę karolių, todėl labai suprantu mūsų viešnią, kuri įvertino mano dabar jau nebenaudojamas puošmenas. Po penkis septynis karolių vėrinius nešiodavau ir įstabiaisiais dailės mokyklos laikais, todėl dabar jaučiu geras emocijas, matydama tokį vaizdą. O jų, tų gerų emocijų taip norisi! Beje, tai tik maža dalis mano "turtų", vis dar svajoju pritaikyti jų sudedamasias dalis kokiems nors kūrybos procesams.

Dabar gi norėčiau ko nors lakoniško, tarkim žiedelio su žuvyte, anot vienos mano draugės - krikščioniško :-)

Iš pilno nuotraukų kompo archyvo...

2009-10-12T12:27:00.006+03:00

Kas mane pagirs, jei ne aš pati :-). Vartau senas nuotraukas, kurių pilna kompe (kaip gaila vis tik, kad jų nebespausdiname...). Žinau, kad kokybė jų bloga, rakursas nevykęs, bet už tai mano prisiminimai - šviesiausi! Tuos sparnus Levuko šventei dariau su tokiu entuziazmu, ir.... ir gerai gavosi, va ką manau! Įkėliau vaizdo įrašą, nu nes jėga kaip jie ten darinėjosi kaip kokios langinės :-)

Šuo iš kiosko

2009-10-10T15:12:00.008+03:00

Aš noriu pasakyti, kad kartais mes - tėvai, klystame. Klystame tada, kai per daug žinome. O gal tai ne klaida, gal tiesiog du dalykai viename, nes viskas po saule yra teisinga... Pradėjau taip "filosofiškai", nes noriu pasakyti, kad iki šiol negaliu suprasti, ką galvoju apie kioskuose už lipdukus dalinamus šuniukus. Jurga iš LD parašė apie akcijas, ir tuos šuniukus įvertino švelniai tariant ne kaip :-). Mano draugė pasakė, kad negražu skatinti vartojimą per vaikus - sutinku, bet vis tik mano nuomonę pakeitė mano dukters kone dovanai iš šalia esančio kiosko gautas šuniukas (žodžiu jai užteko "suvartoti" du talonėlius ;-)). Ir štai kas pas mus dabar namuose. Jinai jį dar ir maudo vakarais! Mano dukrai jau virš 10... Ne viską leisiu ir pirksiu vien todėl, kad tai patiko mano vaikui, ne viską priimsiu todėl, bet... Vat ir galvoju dabar apie dalykų ir daiktų vertinimo kriterijus. Gal šituos pamąstymus paskatino dar ir tai, jog kartais išgirstu savo parduotuvėje kalbančius vaikus ir tėvus, vaikas sako: "mamyt, noriu šito", o mama atsako: "šito tau tikrai nereikia", tai geras veidrodis man... Ar tikrai aš žinau, ko reikia mano vaikui, ar tai, ką renku aš - geriausia jam, gal kartais tegu tiesiog jie renkasi patys... Ilgojo šeštadienio mintys :-)

P.S. saulėgrąžos iš mūsų sodybos :-), būda - namas jos pačios sukalta (tėtis kiek padėjo) ir dekoruota.

Prijuostė

2009-10-08T17:42:00.007+03:00

Tai, deja, ne mano darbas. Prijuostes radau čia - jos puikios, toji raudona baltai taškuota, kaip senieji mūsų indeliai cukrui ir miltams, nepakartojama...

Kai mūsų parduotuvėlėje siūlau įsigyti prijuostę mergaitėms, kuri apsaugo ir nuo intensyvaus dažų poveikio švariems rūbams ir nuo blyninių ar miltinių potepių ant jų, moterys dažnai liūdnokai mane nužvelgia su klausimu akyse: "prijuostę?...". Taip, prijuostę! :-) Nes tai puošnu, tai įkvepia, tai taip toli nuo puodų ir kažkokių tai ten nesupjaustytų svogūnų. Pridėkite dar burtų lazdelę, rankinę su boružėle pirkiniams (saldainiams aišku!) ir gitarą- ir jūsų mergaitė bus tobulai pasiruošusi nuostabiai gražiam moters gyvenimui, patikėkite! (Man prasidėjo rožinis periodas, matyt :-))

Tai va, aš tikrai žinau, kad prijuosčių mūsų parduotuvėlėje bus, ir jei rasiu, tai būtinai ir mamai ir dukrai vienodų - tai labai gražu ir prasminga...
P.S. kad ir kaip save guodžiu, kad daug ką irgi moku, bet vis tik pažiūrėjus į tai norisi nu(si)graužti nagus, kurie nemoka laikyti adatos!

Pajūris

2009-10-07T17:49:00.008+03:00

A, taip tiesiog, įrašas, kuris, ko gero, nesustabdys praeivio žvilgsnio, bet kuris būtinas man, kad sustabdytų akimirką. Kelias dienas man liūdna, kiek per tamsu, kiek per daug vieniša, kiek per tylu. ... Daugtaškis, nes nežinau, kaip sujungti tai su tuo, kad tuo pat metu gaunu laišką nuo vienos pajūryje gyvenančios mamos (ji ta, kuri kažkuomet, mums tik atsidarius, nupirko prijuostę mamytei ir dukrytei ir magnetus, tai reiškia man ji patinka a priori, nemačius, negirdėjus, nepažinus, nes tokį rinkinį perkantį pati sau mama... žodžiu be žodžiu! (beje, pagalvojau, kad daugybė moterų (ir vyrų :-)) nė neįtaria, kaip gerai aš apie jas (juos) galvoju, galbūt, vien todėl, kad joms patiko ta pati smulkmena, kuri ir man... ; tai taip keista, kad nepažįstamas žmogus gali apie tave galvoti, daug...). Su fotoaparatu, kaip pati sako, ji draugaujanti retai, bet man tai visai nesvarbu. Aš parašiau, kad labai pasiilgstu jūros, ir va, "turiu" :-). Tokie dalykai man taip svarbūs, kad aš net nenoriu bandyti surasti žodžių, kaip gi labai.... Tiesiog jie išskiria iš dienos įvykių virtinės tai, kas svarbiausia - susitikimą su žmogumi. Parašiau painiai, bet aš suprasiu :-). Ačiū, Ramune!
P.S. dabar pasėdėjau dar truputį, pažiūrėjau į jūrą ir parašysiu banaliausią pasaulyje dalyką (jei banalus, man reiškia - svarbus): jei gerai galvoji apie žmogų - pasakyk jam tai!

GIMTADIENIS

2009-10-01T15:09:00.004+03:00

2008-10-01 mes atidarėme Paukščių pieno parduotuvėlę su dovanomis vaikams internete. Tad šiandien, 2009-10-01 mums vieneri! Sveikinu ir dėkoju visiems, kurie buvo kartu, sveikinu ir dėkoju tiems, kurie nors trumpam buvo įkritę į mūsų lizdą!
Paukščių Pienui Valiooooooo!!! :-)

Fėjoms

2009-09-29T16:02:00.001+03:00

Visoms užklydusioms į mūsų kraštus fėjoms skiriu...

Pilis - pasidaryk pats

2009-09-22T14:05:00.004+03:00

Daugybę kartų nagingų žmonių namuose esu sutikusi puikių rankų darbo žaislų. Kaip begalvočiau, bet man jie tokie nepakartojami tik todėl, kad yra tų namų žmonių darbai. Man vis dar atrodo, kad siuvinėtas seilinukas yra išskirtinis ne todėl, kad siuvinėtas, bet todėl, kad mano močiutės, kuri pati sugalvojo išsiuvinėti dvi sukryžiuotas strėles savo anūkui, kuris dar nė dantų neturėjo, o žaidimų namas man gražiausias, nes ji tiesiog darė mano vyras. Tačiau vis tiek nesusiturėsiu ir karts nuo karto įkelsiu nuorodas, kad idėjos gimtų mūsų galvose žiūrėdamos, kaip gimsta kitos :-).
Ilgėjantiems vakarams aktualiausias berniukų žaidimo objektas - pilis iš Craft Projects.

Kvietimas

2009-09-17T17:26:00.005+03:00

"Visus klasikinės muzikos gerbėjus š . m . rugsėjo 20 d. 18.30 val. maloniai kviečiame apsilankyti Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) rengiamame Renesansinės muzikos koncerte „Itališkos liutnios menas ir muzika Lombardijoje“. Italų kompozitoriaus Francesco da Milano (1497-1543) ir jo amžininkų kūrinius atliks sopranas Silvia Frigato, jai akomponuos Massimo Lonardi (renesansinė liutnia) ir Maurizio Piantelli (renesansinė liutnia).
Koncerto įžangoje CNA Amatininkų konfederacijos Lombardijos regiono (Š.Italija) direktorius Fausto Cacciatori klausytojams pristatys senovinių styginių instrumentų – liutnių – gamybos Renesanso epochoje ypatumus.

Koncertas organizuojamas Lombardijos regiono (Š.Italija) institucinės misijos proga.
Koncertas – nemokamas.

Kadangi šiuo metu Savivaldybė skirti negali lėšų mieste išreklamuoti šiam koncertui (bandysim dar nors keletą plakatų atspausdint), o organizatoriai italai labai prašė jiems padėti ir sukviesti klasikinės muzikos gerbėjus, būtų labai šaunu, jei mums pagelbėtumėte. Nesinori, kad bažnyčia būtų tuščia, kai svečiai nemažai investuoja į renginį...

Ir Jus visus labai kviečiame ateiti ir pasiklausyti gražios muzikos!!!!"

Pakelkime bures ir vykimės vasarą!

2009-09-11T18:15:00.012+03:00

Vaikystėje su tėvu darydavome laivelius iš medžio žievės, bet norint surasti gerą, tvirtą, storą gabalėlį drožimui reikėdavo paėjėti mišku, o ne Vingio parku.
Toje pačioje vaikystėje močiutė man skaitė A. Grino "Raudonas bures" - pasaka...

Dabar, kai maudynės, deja, apsiribos vonia, gal galima pabandyti pasigaminti tokius laivelius, kuriuos aptikau viename iš blog'ų. Aš dar nebandžiau, bet man svarbu, kad būtų burės...
Kadangi maudau sūnus, tai tiks ir tiesiog baltos, manau ;-)

Žaislinis visai ne žaislas - zebriukas

2009-09-10T14:30:00.008+03:00

Kaip būna su tuo blog'u... Kartais tiek nori parašyti, kad nespėji, kartais visą savaitę "nepratari" nė žodžio, o kartais kiti "ateina" ir padeda.
Va šįryt gavau laišką su nuotrauka. Toje nuotraukoje - berniukas su fantastiškai smagiais marškinėliais ir droviu žvilgsniu į, matyt, mamą, su klausimu: ar jau dabar aš čia gerai stoviu ir žiūriu? :-). Tačiau aišku, kad mano šypsenos priežastis yra tas zebriukas ant piršto iš lėlyčių antpirščių kompanijos, kuris nukeliavo į Kauną (ne zoologijos sodą!) kaip dovana nuo mūsų PPP. Dar vienas zebriukas surado draugą!
Ojojej kaip ačiū ačiū, kad pasidalinai, Rasa!!! :-)

Little Dragon

2009-09-09T14:20:00.016+03:00

Yukimi (Kimi) gimė Švedijoje amerikietės ir japono šeimoje. Paklausykite balso ir pažiūrėkite vaizdą. Įdomu. (Čia aš snobiškai lakoniškai :-)). O tiesą sakant paprastai, man labai patiko.
Jie bus klube Tamsta šį šeštadienį.

Arba dar

Ką pasirinkti: grybus ar muziką, muziką ar grybus?!...

Naujasis cirkas

2009-09-07T14:56:00.005+03:00

Naujojo cirko pasirodymus skelbiantys plakatai man visada labai įspūdingi. Aš kasmet noriu ten nueiti, bet vis nenueinu, kaip ir daug ko vis nepadarau. Bet gal kam nors iš Jūsų pavyks? Kodėl mane tai traukia?...Gal todėl, kad vaikystėje labai nemėgau cirko, o dabar labai nemėgstu ko nors nemėgti, tad sąmoningai ar nevalingai noriu reabilituoti tai, kas reabilituojama.
Tie plakatai įkvėpė ir mūsų šios savaitės "vinis" tiesiog raktiniu žodžiu mano galvoje - Cirkas.

Naujutėlaitis peilis

2009-09-03T10:53:00.005+03:00

Naujutėlaitis peilis (labai gerai pavadinti įrašą, kurio, deja, nepavadinsi esė..., užvadinti tiesiog pirmais tojo įrašo žodžiais) savo sidabrišku paviršiumi džiugino akį. Juodai balti dryžiai konkuravo dėl atspindžio jame su ryto saulės spindėjimu. Ilgas kotas neatsibudusią rankos odą pavertė elegantiško judesio dalimi. Smailus galas slydo per sviestą kaip peilis (per sviestą). Visas pasaulis - maža virtuvė pasitempė, išsitiesė, pabudo. Nors ir geltonas, bet kvadratinis sūrio gabalėlis, papuoštas nelygiais kraštais atsigulė ant delno formos riekės, kurią ką tik sutepė sviestu naujutėlaitis peilis, sidabrišku paviršiumi.
Taip radosi mano kuklūs pietūs į darbą.
P.S. Ju, aš šiandien dar ir kasą susipyniau!

Stiklas

2009-09-02T10:26:00.006+03:00

Kodėl stiklas? Nagi todėl, kad tokią saulėtą rudens dieną po rugsėjo pirmosios pavadinimu gali būti tik koks nors visai banalus žodis. O man toks šį kartą - stiklas, nes sėdžiu ir žiūriu į jį (o jį reikėtų išplauti! :-)). Nepasakysiu nieko naujo, jei parašysiu, kad jau ilgiuosi vasaros, gal nepakako kelių savaičių atostogų, kad pasiilgau savo žaislų parduotuvės, kur nepaisant nieko vis dar žydi sienų lipdukai - Lelijos, o balandis ant policininko galvos (čia aš irgi apie lidukus :-)) tupi ir niekur neskrenda, tačiau net taip būdami jie gyvena. Nepasakysiu nieko naujo, jei pasigirsiu, kad suvalgiau nesuvokiamą kiekį cukinijų ir česnakų ir pamačiau dar didesnį kiekį žvaigdžių; na juk ir nesistengiu pasakyti ką nors naujo! O tai vis dar sunku - suvokti, kad nieko naujo ir nėra, ir nėr ko dėl to apgailestauti... Nu va, jau į lankas :-).
Tiesa daug svarsčiau apie keturiasdešimtmečio krizę (gal jos dar nėra, jei apie ją galvoju, bet jei pozityviai, gal jau prasidėjo? :-)). Va turiu visiškai šekspyrišką klausimą, būti man ar nebūti su marškinėliais su dviračio aplikacija? Hmmm, vis tik jaučiu kažkas tai jau tikrai prasidėjo, gal ruduo?
Žodžiu labas saulėtas rytas visiems, kas ja džiaugiasi ir tiems, kas dar tik pradės.

Naujienos PPP

2009-07-29T20:24:00.005+03:00

Tiesiog trumpai. Mes turime naujų žaisliukų mūsų PPP, gražių, gerų, naudingų... Man buvo smagu rašyti apie juos!
Ypatingai aš kaifuoju nuo žaidimo "Bučkis ir miegučio!" - gėris toks...

19 aukštas

2009-07-28T18:42:00.004+03:00

......
nes čia neradau jokio kažkokio gero tinkamo žodžio, kaip pradėti, nes tiktų maždaug, "ojetus, chebra...", arba "mama mia!", ar "božė božė", mat aš mačiau Vilnių iš 19 aukšto! ir dar nuo kalnelio - visą kaip ant delno... (nu ir kas, kad skamba banaliai, bet tikrai taip) - grožis. Mintys (ir ne tik ta viena, kad labai gražu :-)) skrenda į tolius - jergutėliau. Ačiū vienai mūsų dovanėlių pirkėjai - ji leido užeiti į savo namus ir pažiūrėti į Vilnių neperkant bilietėlio. Gal aš vis tik ką suklydau ruošdama siuntą - galėčiau dar kartą nuvažiuoti! :-)
Ji mane pakvietė arbatos, o mano atmintis puiki, tad aš būtinai būtinai kada nors norėsiu jos!!!
Ačiū.

Urtė

2009-07-23T14:53:00.002+03:00

Urtė - mano kaimynė, mano mažėlio krikšto mama, graži raudonplaukė mergina - mano pavaduotoja :-). Aš atostogausiu kelias savaites rugpjūtį, o ji bus mūsų parduotuvėlėje, ji sėdės po mūsų Šeivamedžiu ir labai labai gražiai papasakos apie mūsų žaislus, jei užsuksite! Urtelė domisi kinu, tad jei Jūs dar nežinote, kokį filmą rodys Skalvijoj ar pan. - galite paklausti ;-). Ji lanko ten grupę. Aš, ko gero, nemoku pasakyti kaip ten kas, bet tikiu, kad ji bus žinoma ne kaip mūsų PPP "lizdo" gyventoja :-), bet kaip režisierė! Va.

Moteriškumas

2009-07-09T11:07:00.002+03:00

Ilgą laiką maniau, kad šis paveikslas ir yra tikrasis "Veneros gimimas". Po to pamačiau Botičelio. Bet šis man vis tiek liko tikruoju. Tai nežinomo autoriaus darbas, bet būtent jis, manau, turėjo didžiausią įtaką mano moteriškumo formavimuisi. Jis kabėjo virš mamos lovos. Ir iki šiol jis man tiesiog labai gražus.

Pilnatis

2009-07-07T13:13:00.005+03:00

Nors ir nekaukiau naktį, nebėgiojau vilkolakiu, ir niekas nedainavo po mano langais, žinau, kad šiandien - pilnatis. Ta proga mano labai mėgstamas Tom Waits.

Apie suaugusius vaikus

2009-07-03T18:07:00.006+03:00

Pro mūsų PPP langą vaizdas neskubrus, praeina keli praeiviai, viena kita mašina pristabdo pažiūrėti mūsų dviračio, viešbučio langai nebylūs, žodžiu įvykių nėra, tad žiūriu į dangų. Ir va vakar du darbininkai, vaikinai maždaug 25 metų, pradėjo tvarkyti kanalizacijos šulinį, t.y. jie ėmėsi to dangčio. Tai vienas tai kitas. Tada jie pradėjo tartis, kas gi lips žemyn ir nesutarę... ir nesutarę jie pradėjo "vaskinti"!!! :-D, o lipo tas, kuris pralaimėjo. Nu ar ne vaikai tie suaugę?!

"Kiriku" - nuostabus filmukas

2009-07-02T17:19:00.012+03:00

Rekomeduoju :-)
Įstabus animacinis filmas apie mažą berniuką - Kiriku. Spalvingas, kitoks. Lietuvoje radau tik su vertimu į rusų k. Bet mano sūnūs žiūri vis tiek, nes pabaigoje ...
bet pradžioje :-):

nes pabaigoje, tas mažas berniukas nuo bučinio virsta neįtikėtino grožio jaunuoliu... :-)

V. Vysockis "Man nepatinka"

2009-07-02T16:12:00.010+03:00

Kada man atsitinka tai, kas man nepatinka, aš visada prisimenu vieną V. Vysockio dainą. Negaliu pasakyti, kad jis man labai patinka, bet ši jo daina man išskirtinė. (Tiesa, vaikystėje ne vieną mokėjau mintinai, tuomet jis man labai patiko). Ji primena, kad yra dalykų, kurie NEPATINKA ir gali nepatikti ir niekada nepatiks ir kad galima sau tai leisti. Žinoma, ne daina ir ne jos autorius tai leidžia, bet išgirdusi šį tekstą dar vaikystėje pirmą kartą pagalvojau, ko gi aš nemėgstu, ir apie ką taip galiu ištarti drąsiai ir tvirtai. Pradėjau nuo puodelio tamsiu vidumi, nu nepatinka man tokie puodeliai, kur gėrimo spalvos nesimato. Ir tai man nepasirodė juokinga! Buvo vienas tos dainos komentaras, po kuriuo pasirašau ir aš - tai, kas nepatinka, taip pat labai gerai padeda apsibrėžti.
Kai mąstau apie save, noriu "sudaryti" sąrašą to, kas man nepatinka, lygiai taip, kaip dabar rašau tai, kas man patinka - "Mylimi"... Kažkaip pati save labai gerbiu, kai pasakau, ko nepriimu ir kokio elgesio netoleruoju. Svarbu tai. Man pačiai sau.

Pirmą rinkčiausi eilutę apie per petį skaitomus laiškus...

Na paradoksas

2009-07-01T16:07:00.006+03:00

Paradoksas man yra tai, kad taip ilgai kentėjus nuo lietaus ir galų gale sulaukus saulės man norisi parašyti apie lietų.
Yra toks K. Leliušo filmas "Vyras ir moteris" (kokia graži Anuk Emė (ir vardas koks gražus....))
Gražus ir filmas. Tai rodos tame filme yra scena, kai moteris sėdi mašinoje ir verkia, o kad matytų kelią ... įjungia valytuvus. Nežinau kodėl, bet ta scena, nors ir tik papasakota man kažkokia esminė. Na nežinau, kodėl.

Ir dar, prieš kelias dienas mano mergaitei buvo baigiamoji plaukimo pamoka. Žiūrėjau ją ir aš. Žinot, stovi tie vaikučiai tokie šlapi, su kepuraitėmis, vienodi tarsi ir tokie skirtingi: berniukai ir mergaitės. Ir staiga aš suvokiu, koks genialus Dievo išradimas - sukurti vyrą ir moterį. Du žmones, du vienodo pavadinimo ir tokius skirtingus. Dangus ir žemė, juoda ir balta, vyras ir moteris - tobula.

Banalūs dalykai

2009-06-29T10:57:00.009+03:00

Banalūs dalykai - tiesiog tikras paprastas gyvenimas. Rytas, saulė, amžina problema išvalyti vaikams dantis, klausimas: "o galima du saldainius?", kava ir t.t. O sekmadienį - kaimas, kai visiškai neapsimetinėjant gražu lauko gėlės, rožiniai vakaro debesys ir besimėtantys nesunokusiom slyvom vaikai. Tiesa, po to padariau jiems "ablivalkes" (vandens šautuvas iš bet kokios po ranka pasitaikiusios plastikinės taros (info iš asmeninės mano galvos)) ir gerdama moterišką limonadinį alų papasakojau, kaip mes su sese susišaudėm namuose, po ko atlipo visų kambarių tapetai, t.y. pasielgiau nepedagogiškai papasakodama savo nusižengimus.

Žinau, kad daug kas atostogauja, siunčiu jiems mintyse linkėjimus. Žinau, kad jie, kai lieka vieni, kaifuoja nuo tų pačių "banalių" dalykų.

Užlijo. Mano jaunėlis išaiškinęs visiems, kas buvo prie ežero, kad mūsų juodas labradoro retriveris Uoga yra ne juoda (nes kai kas stebėjosi, kad uogos būna juodos), o tamsiai mėlyna ir, matyt, praradęs daug laiko, skirto maudynėms, nutarė atsigriebti per lietų.

Mano vyras pastatė vaikams "šalašą" (liet. žaginė) - jėga. Ir taip, tas karutis irgi jėga.

O dar... Dar šalia gyvena paprasti žmonės. Tai ne kaimo turizmo sodyba, nes tada tą nykštuką įvertinčiau kitaip... (t.y. blogai). Tačiau paprastos bobulytės sodyboje jis manyje iššaukia visiškai sentimentalius jausmus - nu gražu jai, nuoširdžiai gražu, ir tada gražu (estetika, čia, aišku, ne prie ko!) ir man - nes tikra.

5 minutės - naujienlaiškis

2009-06-25T00:17:00.009+03:00

5 minutės...

ne iki pirmo pasimatymo,
ne iki darbo pabaigos,
ne iki naujų metų,
ne ilgiausiam sapnui ir net
ne dangaus

5 minutės - laikas, kurį maloniai prašome skirti mums - mūsų didžiausiai šių metų naujienai:
2009 m. birželį Vilniuje atsidarė Paukščių pieno parduotuvėlė !!!

Ateikite į mus pažiūrėti - ieškokite rožinio dviračio...

O tiems, kas turi dar 1 minutę, pridursiu.

Lyjant žiūrėjau į mūsų rožinį dviratį. Galvojau apie amžinus dalykus (o ir kaip kitaip per lietų, kai esi vienas!). Dviratis - labai gražus išradimas. Ratas gi - tobula forma... Tos mintys atvedė mane prie kelių išvadų: nėra negendančių žaislų, bet žmogus visad ieškos amžinų dalykų. O tada radau filmuką, juo dalinuosi su Jumis, tik jam reikės dar 9 minučių! :-)

Pagarbiai,
Nora Išganaitienė
www.pauksciupienas.lt

Šeštadienis

2009-06-22T16:31:00.009+03:00

Tokio gyvo miesto, kaip praėjusį šeštadienį, man jau senokai neteko matyti - nuostabu. Mes su draugais važiavome dvirikais, bet kai kur (Gedimino prospektas tas kai kur!) juos teko vesti, nes pravažiuoti negalėjome. Žiūrėjome tango Sereikiškėse. Kai kurios poros šokdamos vis žiūrėjo į savo kojas, tarsi pradedantis vairuotojas į bėgius, bet tai vis tiek buvo puiku - stebėti žmones, kurie sutiko vienas kitą, kurie mokosi šokti, na kurie tiesiog būna dviese ne tik netyčia... Dar negalėjome nesustoti prie absoliučiai išskirtinės jaunystės vietos - Rotondos. (Būtent ten aš bakstelėjau pirštu į filosofijos fakultetą, kai aklai rinkausi kur stoti! Dailės akademijai jaučiausi per didelė menkysta :-)). Prie hamakų paklausėme ištraukų iš pasakos apie Bebenčiuką, kam pasisekė, pamatė, kaip magas iš suplėšytų laikraščio skiaučių vėl gavo naują (įdomu, gal taip galima net ir pavadinimus keisti? :-)). Vakarą gi praleidome ant žolės su P. Geniušo atliekama muzika. Žodžiu aš tikrai pasijutau gyvenanti kultūros sostinėje, ne muzikos gatvėje, ne teatro skersgatvy, bet dideliame ir gražiame mieste.

Atradimai

2009-06-20T12:02:00.010+03:00

Parašysiu tiesiog taip, kaip yra. Gavau nuostabų laišką iš vienos moters. Ji dirba su stiklu. Ji pagyrė mūsų PPP (gera! ačiū...) ir pasidalino savo darbais. O aš pasidalinsiu su Jumis ir dar kartą padėkosiu likimui, kuris, atvedęs mane į PPP, supažindino su tiek įdomių žmonių.
Šio stiklo darbo autorė - Eglė Kartanaitė

Žemėje žemėje...

Štai daugiau nuorodų:
stiklasplius
stiklomenas
galerijaxx

Lėlių paroda Piteryje

2009-06-18T10:41:00.011+03:00

Man atsiuntė nuotraukas iš lėlių parodos Sankt Peterburge.

Ieškojau kokios nors nuorodos apie šią parodą ir va radau tokią naujieną :-). (nu nejuokinga, žinoma).

Filmas "Namai"

2009-06-16T17:20:00.001+03:00

Trumpai paskaičiau čia.

Gražu.

Nu aišku kad lietus

2009-06-16T16:20:00.003+03:00

Na kaip gali vadintis įrašas, jei ne "Lietus". Aš suprantu, kad mano klausimas gali nuskambėti idiotiškai, bet kada jis baigsis? Nuo jo permirko popieriai net mano galvoje. Nepaisant to, kad mes - žmonės sudaryti iš labai daug vandens, nejaučiu giminystės ryšio su lietumi. Prisimenu tik G.G.Markesą ir jo "Šimtą metų vienatvės".
Per lietų gera miegoti. Bet aš miegoti negaliu, nors suoliuką turiu (trūksta tik laikraščio (užsikloti :-))), tai galvojau ką nors parašyti. Bet va užklydau svetainę, kur rašo dideli vaikai, tad nutariau susiturėti ir paskaityti juos.
Apie tai, kad mūsų Bielka - lėlytė antpirštis apsigyveno skraidančioje lėkštėje juk nerašysiu...

Ieškokite rožinio dviračio!!!

2009-06-14T22:16:00.035+03:00

Paukščių pieno parduotuvė (mūsų draugijos pavadinta PPP (kad niekas nesuprastų!)) atsidarė!
Ateikite, a :-) - Latvių 31, Vilnius
Dirbame:
I-V: 11 - 18.30
VI: 11 - 15.00
VII: nedirbame.
O ir skambinkite, jei ką: 8 656 21121

Lietaus tema...

2009-06-11T21:02:00.004+03:00

Nesupratau vaikystėje, kodėl mano mamai tas filmas taip patiko. Patiko, matyt, visai jų kartai.
Tačiau plokštelė buvo ir mano mylima. Ir taip lijo už lango paskutinę valandą prieš užsidarant, priminė... Spalvos irgi tokios... geros, t.y. ryškios, t.y. rožinė žalia ir dvirikas.

Ilzė

2009-06-11T17:20:00.002+03:00

Mano dukters vardas Ilzė. Mes "dirbame" kartu. Jai vasaros atostogos ir ji "neturi ką veiktiiiiiii". Nesuvokiu kaip, bet tai įmanoma... Ji jau surašė man visas kainas ant žaislų, 10 kartų pažaidė su Kantrybe ir nuėjo namo. Grįžta už dviejų valandų ir atneša man karštų sumuštinių... (jie dar šilti). Jetau, na ar dar reikia ką nors sakyti? Net aš nesu tokia mama ar žmona, nežinau, ar moku taip rūpintis, taip vietoje ir laiku... Ačiū.

"Ufonautai" ir špinatai

2009-06-08T11:53:00.002+03:00

Buvome sodyboje. Ravėjome. Ravėjome savo ekologiškus burokėlius ir špinatus taip, kad šiandien vos paeinu - man taip skauda kojas, kad burokėliai ir špinatai tampa neįkainuojami. Dabar desperatiškai ieškau nepakartojamo recepto mūsų neįkainuojamiems špinatams!
Nusipirkau sau POI . Vakaras buvo per daug šviesus, kad jų fosforinę šviesą užfiksuotų mano nemokšiška fotomenui ranka, tačiau kaimo gyventojams vis tik turbūt akimirkai pasirodė, kad tą pilnaties pilną naktį buvo atskridę ufonautai :-).

O čia naktis, kai aš tarp šparaginių pupelių daigų laukiu tamsos.

Žaliaakė

2009-05-30T20:07:00.010+03:00

Suprantu, kad grožimės savo vaikų darbais. Aš jiems kritiška, bet, aišku, grožiuosi. Ypač, kai tikrai juose yra kažkas tokio. Mano dukra labai išgyvena, kad lėkštė įskilo (čia lėkštė ant keturių kojelių), bet juk nuo tos žaliaakės žvilgsnio taip gali nutikti, ar ne? Ir man gražu, kad šonu, pasuku galvą, kad jai į akis pažvelgčiau, ir ji tarsi skrenda...
Reikės užsiauginti rojaus obuoliukų, nes neįsivaizduoju, ką daugiau į ją begalima dėti!

3 naujienos ir 1 svajonė (naujienlaiškis)

2009-05-28T22:35:00.002+03:00

Sveiki,

Pradėsiu nuo to, kuo dažniausiai baigiama. Na, jei atsitiktų taip, kad neturėsite mums laiko, galbūt bent spėsite perskaityti tai, ką labiausiai norime pasakyti:
Linkime Jums geros vasaros! Mes – 3 „P“ (Paukščių Pieno Parduotuvė) linkime Jums pačių svarbiausių ne tik vasarą dalykų: 3 „G“ – Gėrio, Grožio, Gamtos!

1 naujiena – naujos prekės. Jų nedaug, bet jos įvairios, mažutės, keistos, gražios, o gal ir nelabai, bet labai turiningiems žaidimams!, nostalgiškos, skambančios, kvapnios: naujienos

2 naujiena – mūsų kitų prekių karūnavimas savaitei – „savaitės vinys“. Tik vieną savaitę atsitiktinai, bet ne atsainiai, pasirinktos prekės bus parduodamos žymiai pigiau. Labai maloniai prašome mus aplankyti. Be to, vasariškai nusiteikusios sudėjome dalykėlius „vasarai vasarėlei“.

3 naujiena – mes, o jei perkate pas mus, tai ir Jūs, žodžiu, mes visi tapome judėjimo „Už gamtą“ rėmėjais. Kodėl jų? Todėl, kad jie irgi myli paukščius! Na gal dar dėl to, kad mums patinka, ką jie daro ir… jie neprašė. Procentą nuo kiekvienos parduotos prekės skiriame jiems. „Judėdami“ už gamtą nuo gegužės mėnesio siuntas Vilniuje vežiojame ir dviračiu!

Ir 1 svajonė ...
Jau labai greitai „Paukščių Pieną“ galima bus rasti iš tikrųjų! Žinoma, tikrojo reikėtų paieškoti, bet mus galėsite aplankyti ir pamatyti Vilniuje, Žvėryne. Mes vis dar kaligrafiškai rašome kainas, prieš veidrodį mokomės drąsos, o rytais užsimerkę medituojame, bet savo svajonę įgyvendinsime - mažą parduotuvėlę tuoj tuoj atidarysime. Info bus tituliniame puslapyje.

Visiems, kas skaitė, buvo – nuoširdžiai dėkojame.
Kas skubėjo – linksmai mojame.
Kas grįš – laukiame!

P.S. Jei vis dar turite laiko muzikai, … tuomet moterims su šypsena: net Marse mūsų reikia!

Pagarbiai,

Nora Išganaitienė
www.pauksciupienas.lt

Mylimi - zebra

2009-05-28T09:06:00.007+03:00

Vis tik neįtikėtino grožio gyvūnas...
Man labai patinka spalvotos žuvytės ar paukščiai, labai, bet kai ilgiau pažiūriu į šį gyvūną, mane apima net baimė. Pirmą kartą pamačiau jį (žinoma, buvau mačiusi ir anksčiau, bet pirmą kartą "sustojau") pas Jurgą. Ir dabar aš jį irgi myliu.

Apie mintis

2009-05-25T23:07:00.006+03:00

Kur aplanko geriausios mintys?
...
Ieškojome mažėlio, o jis va, galvoja sau ramiai.

Vėjas

2009-05-25T20:22:00.017+03:00

Noriu padėkoti vėjui, kuris tiek pūtė, tiek šėlo, kad dvi dienas galvoje buvo švari tuštuma.
Tas dienas praleidome sodyboje. Aš gėriau šaltą baltą vyną iš taurės! Klausiau "prancūziškos muzikėlės" (ant viso garso), paišiau piešinukus - ilsėjausi.

Sodyba kažkur Dzūkijos pakrašty, tokie dalykai man ten rodosi - anapus realybės, gal ir jausmas todėl nerealus. Juk ten dar ir gaidžiai šiaip jau gieda.
Tada vaikai rado zuikį. Aš galvojau, ar jo gyvenimas tapo neeiliniu nuo to, kad dvi dienas jis klausė prancūziškos muzikos arba mano pasvarstymų apie tai. Vis tik manau, kad tai ne triušis, o tikras kiškis. Jis gyveno dvi dienas lagamine, tada mes jį paleidome. Dar lijo. Visad lijant patiriu, kaip gera turėti namus.

Menas atvirose erdvėse, o gal ir nišose

2009-05-22T21:05:00.013+03:00

Kaskart truliku važiuodama pro namą Pušų g. galvoju apie šį graffiti. Nu nežinau, kažkas mane stabdo-kabina-glumina-gailestį iššaukia. Šiandien, nuvežusi dovanėles, ėmiau ir kaip kokia turistė sunkiai laikydama, nes sijonuota :-), savo naująjį dviriką nufotografavau. (komentarų dėl foto kokybės nepriimu :-), aš gal čia Žvėryno bendruomenės labui stengiuosi. Ten - buvusi poliklinika, dabar - apleistas parduodamas vis dar labai gražus namas).

O čia prie namų vyras su mūsų ir kaimynų vaikais pasielgė prancūziškai: išryškino trūkumus, kad jie taptų privalumais. Na bent jau mums laiškai ateina ne tik iš komunalininkų :-).

Dėmesio! Attention! Achtung! Внимание!

2009-05-22T20:54:00.004+03:00

Na dar sesuo įrašys olandiškai ;-). Nu aš tikrai perskaityčiau tokį įrašą, o jis toks vaikiškas nes... na nes penktadienio vakaras.

NUO ŠIANDIEN AŠ IŠVEŽIOJU SIUNTAS VILNIUJE DVIRAČIU!!!

Kas mus žino, tai žino, kad ir taip viską Vilniuje vežiojame patys, bet buvo tik mašina ir trulikai. Dabar suku galvą, kaip papuošti dviratį pieniškai, kad jau aš it pieno puta iš pieno plaukusi "gulbė" būčiau :-)). Laukiu patarimų!
Žodžiu propaguosime žalią siuntų tarnybą :-). Foto įkelsiu, kai labai gražiai ten gausiuos (tai, aišku, užtruks :-)) ir tada mane atpažinsite pro bet kokį rūką!
Jei pamatysite Klaipėdoje, reiškia apsipažinote :-).
P.S. netikėtai daug šypsausi, nu gal ir gerai?...

In memoriam

2009-05-22T14:14:00.004+03:00

O tai man liūdna žinia - mirė O. Jankovskis. Tik prieš savaitę paminėjau, kad jis - vienas mano mylimiausių aktorių...

Atradimai - apie naujas nuorodas prie "Draugų"

2009-05-22T10:55:00.021+03:00

Šiandien penktadienis - puikus atradimas :-). Bet aš ne apie jį, nors man jis patinka!

Aš apie nuostabius dalykus, kuriuos radau šią savaitę, ir kuriuos galite paskaityti ir pažiūrėti čia: http://kokonas.wordpress.com/ Geras, lengvas, moteriškas. Lietuviškos gero skonio pamokos iš kūrybingų moterų, teisingi lietuviški rankdarbiai, "pasidaryk pats" pamokėlės ir nuostabi fotografija. Labai kokybiška ir gražu.
Gera ir lengva skaityti, gražūs žmonės, gražiai gyvena. Kas? Kokonas :-)

Ir galybę naudingų dalykų apie "duoną kasdieninę" tinklapyje Sveikas vaikas . Oficialiai - maisto priedų žinynas. Draugiškai - svetainė apie skanėstus, kuriuos reikia valgyti kad augtum ir būtum sveikas, ir kurių - ne. Rašyti gali visi.

Ir dar vienos moters fantastiškos nuotraukos Gražūs Šarūnės sentimentai!.
O čia horizonte kubeliai "Pasakų medis" iš mūsų PPP (Paukščių pieno parduotuvės) - aš didžiuojuosi ir giriuosi :-)), man tai buvo netikėta ir velniškai malonu! Man jie - vienas gražiausių mūsų žaislų, tikiuosi ir jiems patiko.
Ir dabar taupau fotosesijai pas Šarūnę. Noriu padovanoti savo dukrai mokslo metų baigimo proga, o gal dar ir sūnūs pridėsiu, o gal dar ir pati išdrįsiu... Man ta Domicėlė nepakartojama, ir aš taip noriu sau :-).

Ir dar vienos moters (kokia aš tendencinga :-)) nuostabūs darbai: Fotopastelė. Saulužei linkėjimų! ;-)

Aš buvau apstulbusi radusi šią foto čia, na kaip apstubsta žmogus iš malonumo! Juk tai "Didysis paradas" iš PP!!! Ačiū už galimybę pamatyti jį "visame gražume" :-)

P.S. gavosi vis apie save, kaip pamaiva kokia :-(, bet tai gal ir ne sutapimas..., juk žmonės aplink ne iš mėnulio.

Beje, vartydami fotopastėje sudėtus darbus pasiklausykite muzikėlės - ji puiki, rekomenduoju! Juk neveltui būtent ją siunčiau naujienlaiškyje ;-))

Paguoda :-)

2009-05-21T11:22:00.001+03:00

Kur buvus, kur nebuvus Jurga vėl mane guodžia :-).

Muzika - Cake

2009-05-20T16:46:00.002+03:00

Jurga atsiuntė kad neliūdėčiau :-)

Įdedu kitą klipą tos pačios dainos, nu kodėl kodėl, nu todėl, kad su baklažanais!!!

Lėlių namas arba kodėl mūsų PP tokie žaislai

2009-05-20T16:13:00.015+03:00

Kai buvau maža labai mėgdavau žaisti viena. (Ilgai svarsčiau ar leistis į prisiminimus smėlio dėžėj, bet kartais taip darysiu, nes iš ten ateina tai, kuo esu dabar, ką veikiu, kokį straipsnį skaitau). Mama sako, kad tai darydavau valandų valandas, ji net pamiršdavo, kad esu namie. Va iš kur ateina tas jausmas, kad gera būti vienai ir kad sunku tarp daugelio žmonių (o to taip dabar man reikėtų - mokėjimo lengvai būti tarp žmonių...).
Aš turėjau pasidariusi savo lėlių namą, kaip beveik kiekviena mergaitė, gimusį daugiau nei prieš trisdešimt metų, ir neturėjusi tarkim tokio, ar negavusi gimtadienio proga šitokio. Mano lėlių namas buvo iš dviejų, tuo metu deficitinių "Pasakos" sausainių dėžučių - tai buvo sienos. "Sienose" išpjoviau "langus", su "knopke" prisegiau užuolaidas - mažas medžiagų skiautes. Kenčiau, kad jos skirtingos, dabar gi galvoju, kaip originalu buvo. Lovos buvo iš šešių teturėtų alia lego kaladėlių. Degtukų dėžutės, kaštonai - baldai. Buvo ir staltiesė, ir popieriniai (bet ne vienkartiniai :-)) indai - tiesiog iškirptas spalvotas popierius. O kad man tada kas tokius indus... Na nors ir pavėluotai "turiu" dabar :-). Lėlės? ...Viena lėlytė buvo matrioška. Ji pasidaugindavo - ir tai puiku. Kita - suvenyras iš tošės su tautiniais rūbais iš Latvijos. Bet su lėlytėmis buvo sunku. Močiutės numegztos neatrodė tikros, norėjosi formos, išraiškų. Dabar suprantu, kad močiutės darytos buvo teisingos - ir siūlai medvilniniai ir žaislas - "pasidaryk pats", bet nevežė. Lėlių namas buvo kasdienis žaidimas, lėlės gyveno, miegojo, atitraukdavo užuolaidas, išeidavo iš namų tap tap tap. Gaila, kad neprisimenu tų tekstų, bet puikiai prisimenu jausmą tarp pasitenkinimo ir liūdesio. Viskas baigdavosi, kai mama grįždavo iš darbo 5 valandą vakaro. Žaidimas baigdavosi. Ne ne, man niekas nedraudė žaisti, bet aš nebegalėjau, nes kai tikri dalykai įsibraudavo į gyvenimą žaisliniai tarsi subyrėdavo - pasimatydavo, kad jie netikri - žaisliniai, tai buvo žiauriai žiauriai liūdna. Todėl vėliau žaisdavau ir pati žaisliniame name - po stalu uždengtu paklode. Ir vėl tik iš ten atėjo pas mus šie būtini žaidimui daiktai - vaiko namai namuose - labai daug daugiau negu tiesiog popierinis ar medžiaginis daiktas: namas, palapinė. Garbės žodis žinau, kad brangu, bet jei man dabar kas leistų rinktis iš vaikystės - rinkčiausi juos. Mes - tėvai per dažnai jau perkame kaip suaugę... Kaip liūdna suvokti, kad kažkas praeina, baigiasi, tik įsivaizduojama, negyva.
Tokios va man gavosi liūdnos mintys - prisiminimai apie žaislus. Bet šviesu, kai vartau mūsų PP puslapius dabar - reiškia tada iš tikrųjų buvo šviesu, nes dabar gera. (Be to juk liūdesys nėra "blogas" jausmas, jis tik liūdnas :-)). Gera nuo to, ką turiu, ir net nuo to, ką prisimenu, ką jaučiu prisimindama, kokią pagarbą ir pasigėrėjimą tiems vaikiškiems jausmams, išgyvenimams, mintims.
Toks skaudus filmukas buvo (visad verkdavau ir dabar verkiu) apie mergaitę, kuri norėjo turėti šuniuką ir juo pasivertusią pirštinę. Pirštinė - šuo filmuko gale vėl virto pirštine, o mergaitė gavo dovanų šuniuką ir tai taip baisu - pirštinės gaila! Iki šiol personifikuoju daiktus, kalbuosi su jūreiviu ant kibirėlio, paglostau ryklį, man gaila, kad jie žaislai, t.y. žaisliniai - "netikri", nes jie tokie gražūs ir iš tikrųjų tikri, ir taip norisi, kad su jais niekam niekam nebūtų vieniša ar liūdna. Gal aš to ir palinkėsiu. :-)

Dviratis

2009-05-20T14:29:00.011+03:00

Kadangi Jurga man aiškiai paaiškino, kad rašau tik savo draugams, tai jiems ir giriuosi, kad nusipirkau dviratį! (Nors šiaip niekad, matyt, nesuvoksiu, kad bendrauti galima negirdint balso ir nematant akių net su savo draugais...) Tokią žalios spalvos "gulbę". Na aš ant jo dar ne visai it laumė ant žirgo, bet...
Šiandien laikas veltui, ir ne todėl, kad nesėdžiu prie kompo, bet todėl, kad graužiu ir ėdu save, mat naršau internete. Ką ten randu? Galybę kūrybingų žmonių ir jų kūrybos vaisių, daugybę įvykių. Gyvenimas kunkuliuoja, nors vis tiek man atrodo, kad kažkur virtualiai, nes miestas net po mėnesio pertraukos kažkoks toks pats. Gal aš ko nematau, gal nemoku rasti tų plyšių, kur visas tas mano apskaitytas gyvenimas kunkuliuoja ir verda, gal. Ir dar, aš stebiuosi, kiek žmonės tam skiria laiko, kokias skirtingas savo gyvenimo prasmes mes vis tik matome...
O kaime žirnius sodina.
Va po vienu straipsniu buvo 138 komentarai ir autorius į didžiąją dalį iš jų atsakė!, o juk įrašai kasdien. Jooo.
Nuėjau, persirengiau - net pasipuošiau karoliais (taip kviečiu vasarą) ir einu pasivažinėti dviračiu - vis tiek šiandien mintys slogios, o jos - įkvėpimo žudikės, o be to įkvėpimo daug kas be gyvybės - kvėpavimo ir gaunasi, važiuosiu jo pasidairyti ir labai pasistengsiu nepaisyti, kad randu ne tokį, ne ten, ne taip, labai pasistengiu.
Labai dar pasistengsiu sau atleisti, kad nemoku gyventi greitai ir lengvai, kad pavydžiu to jausmo, kai jūra iki kelių net atliekant darbą ir pareigas, mat jis leidžia į daug ką nekreipti dėmesio ir būti daug greičiau. Tas su amžiumi, matyt, ir patirtimi atsiradęs kokybės matas yra stabdis. Žodžiu šiandien aš sau panaši į norinti bėgioti bet vis tik vėžlį, mokanti skristi, bet be įprasminimo negalintį to daryti pingviną (t.y. paukštį su sparnais ir su perimu ilgiausiai kiaušiniu), į seną žveją, kuris gal net ir išmintingu ir ramiu, bet vis tik pavydžiu žvilgsniu nulydi išplaukiančius ir laiminčius. Į vienišą vilką, kuris nebus toks vienišas jei kažkaip pabandys negalvoti apie save kaip apie vienišių.
Ir dar į seną poetą su krūvą rankraščių stalčiuje, kurių niekam neduoda skaityti, bet pyksta (t.y. niurna gerdamas trečią puodelį arbatos), kad kitus spausdina, nors jie ir rašo menkystes, kaip jam atrodo, o jo niekas neįvertina.
Na va kaip išsiliejau :-). Bet jūs tik pažiūrėkit, kokia saulė...

"Mėlynas autobusiukas"

2009-05-19T12:21:00.018+03:00

Vakar mano sūnus niūniavo "Mėlyną autobusiuką". Man patiko ta knygelė ir ypatingai tas mėlynas lapas su tekstu... (čia labai rimtas straipsnis apie jį. Pasirodo jis ne toks jau paprastas!... Kartais keista, kad tiesiog mėlynas autobusiukas yra tooooooks sudėtingas. Tiek daug sudėtingų dalykų gyvenime...). Žodžiai, kai dar kartą įsiskaičiau, tikrai jau ir keisti. Va ką daro "analizė, grindžiama hermeneutinės metodologijos principais" :-)
Be to jaučiu visišką silpnybę, nors ir banalu, tiems VW autobusiukams, o šis dar ir beveik mėlynas (ir dar su tokiomis užuolaidomis!).

Rosie Flo knygelės

2009-05-15T16:51:00.027+03:00

Šios spalvinimo knygelės - man vienas nuostabiausių dalykų mūsų PP. Aš taip norėčiau, kad jas galima būtų pavartyti, gal tada pasimatytų, kokios jos nepakartojamos. Savo dukrai padovanojau dvi, pridėjau sidabrinį ir auksinį rašiklį, bei spalvotų flomasterių. Aš nemačiau gražesnės kostiumo istorijos ir gyvenimiškų situacijų metraščio. Ir visa tai kaip vaikų žaidimas.
Įkelsiu kelias mėgėjiškas! (tikiuosi kol kas) nuotraukas.

Spėju, kad tai pižamų vakrėlis, nes juk kokios pižamos!

Detalės, kurių nereikia spalvinti, bet kurios yra, kol spalvini.

Mano dukra kažkodėl nuspalvojo rankas raudonai :-)

Čia reikia visiems veikėjams nupiešti galvas ir kojas. O čia dar vėjas... Jį, ko gero, pastebės ne kiekvienas. O ar jis yra? O ką pamatytų kita mergaitė tame piešiny... įdomu, va būtent įdomu tai, ne ką nupieštų ant balto lapo, o ką pamatytų piešinyje, kaip jį pratęstų! Mano dukrai gavosi taip... Tik dabar pati pamačiau, kad ji pasirūpino pirštinėmis! Man atrodo, kad tai piešiniai, į kuriuos žiūrint norisi rašyti. Nežinau, o gal aš pamačiau savo vaiką kitaip per tuos piešinius...

Eurovizija

2009-05-15T16:06:00.012+03:00

Kaip sau norite, bet kai turi 11 metų dukrą, tiesiog privalai žiūrėti euroviziją. Ir žinote ką, man patiko estų daina. Jetau, nu kokio nenusakomo šalto gražaus grožio mergina, kuri dainuoja, pirmą kartą - estų kalba ir toji mėlyna...

P.S. mano sūnui patiko aišku baltarusas iš Norvegijos (irgi gražus vaikas :-)). Man viską sugadino tos dvi tetos, tokios visai visai ne fėjos. Galėjo būti tik dėdės, reik suprasti - elfai.

Kolekcionavimas

2009-05-14T17:06:00.004+03:00

Šiandien patyriau malonumą pabendrauti su žmogum, kuris kolekcionuoja mašinų modeliukus. Aš gi prisiminiau savo pašto ženklų kolekciją. Man visada atrodė, kad kolekcionuoti įdomu, nors ir kiek... liūdna. Ir aš to norėčiau, bet vis dar neradau to, kas man taip keltų aistrą, kad norėčiau to kažko turėti daug.

Futbolas

2009-05-12T21:35:00.006+03:00

Man labai patinka futbolo kamuolys, jis - gražus, tas, klasikinis.
Man labai patinka futbolas. Mano mylimiausias futbolininkas - Zinedinas Zidanas (gal iš dalies ir dėl vardo/pavardės sąskambio).

Maži dalykai - svarbu

2009-05-11T17:06:00.006+03:00

Prieš mėnesį padovanojom piešiantiems vaikams dovanėlių. Šiandien netikėtai gavau laišką, o jame - padėką. Tokią paskutinį kartą gavau gal mokykloje už dalyvavimą matematikų olimpiadoje, na ir dar prieš dešimtmetį už pagalbą ruošiant, atrodo, žindymo kursus Birštone.
Man taip linksma tai pasirodė :-).

Lašas

2009-05-09T11:54:00.005+03:00

Pirmą kartą tai išgirdau būdama jau didelė, bet tai kažkaip taip sužavėjo. Kas tas "tai"? Tai - 1+1=1. Kaip tas "tai" yra taip? Tai - lašas: vienas lašas plius kitas lašas - vienas lašas. Man taip kažkaip gražu pasirodė.
Ilgai žiūrėjau - kokia vis tik graži forma...

"Mirtis Venecijoje"

2009-05-08T18:15:00.006+03:00

Pagal T. Mano kūrinį L. Viskončio pastatytą filmą "Mirtis Venecijoje" pamačiau būdama 15 (t.y. plačiajame ekrane jis buvo parodytas gerokai anksčiau, negu 2005 m., kaip rašo bernardinai.lt ;-)). Man labai patiko. Karštą vasaros dieną mama nusivedė į Ozo kino salę, kurioje rinkdavosi maksimum 5 žiūrovai, bet visada būdavo rodomi tik klasikiniai filmai. Mano mama žinojo visus žymius režisierius, nežinau, kas jai patiko, kas ne, ir ar iš viso kažkas buvo svarbu, bet man ji tai parodė, už tai labai dėkoju. Dabar pažiūrėjau ištrauką ir pagalvojau, kas gi paauglei galėjo patikti, siužetas keistas ir nesuprantamas, dviprasmybės, tekstas tarp eilučių, antikos kultūros visiškas neišmanymas(pasirodo jis būtinas to fimo supratimui). Nežinau, matyt gerai, kad nežinojau, matyt tas nežinojimas leido ramiai pažiūrėti filmą ir pamatyti jį taip, kad liktų iki šiol.

Watsu

2009-05-08T17:48:00.004+03:00

Šį burtą vandenyje, vadinamą Watsu masažu patyriau pati, kai laukiausi vidurinėlio. Padovanojo ji man Jurga Švedienė - pribuvėja, kuri padėjo ateiti į pasaulį dviems mano berniukams - telaimina mėnuo ir saulė saugančias jos rankas... (Ji bus vaizde)
Tai nepakartojama. Dabar pažiūrėjau, kad tai galima užsisakyti. Tai - verta. Buvau SPA, man patiko, bet tas veiksmas ir jausmas vandenyje patirtas watsu metu nepalyginamas, tai tiesiog kažkas kitko.

Dailės mokytojas - A. Satkus

2009-05-05T15:01:00.011+03:00

Įkvėpta mūsų "Įkvėpimo" - Jurgos iš "Lengvų daiktų" posto apie piešinius ant sienų, rašau padėką už nuostabų mokytojo darbą savo dailės mokytojui A. Satkui. Tikimybė, kad jis perskaitys - 0, bet aš buvau visai pamiršus (o prisiminti buvo gera, tad dėkoju ir Jurgai), kad dailės klasės sienas mes išpiešėm P. Pikaso darbu.

Gal todėl išlindus iš pasąmonės klodų visokiems demonams nevalingai į mūsų PP atsivežiau šį kūrybinį rinkinį.

Mylimi - miesto vardas Tilžė

2009-05-04T19:39:00.009+03:00

Gėriau arbatą ir valgiau saldainį. Skonis it "Paukščių pieno". Pro langą matėsi akinančios raudonos tulpės žalios žolės fone. Prisiminiau, kad man labai labai patinka miesto pavadinimas Tilžė. Labai gražiai skamba.

Tame mieste nebuvau, keliavau tik pro šalį dar su Raketa, kuri plaukiodavo Nemunu iš Neringos.

Su mamos diena!

2009-05-03T12:50:00.004+03:00

Gavau tris atvirukus nuo kiekvieno vaiko. Gražu.
Mano mažėlis susirgo, tad likome mudu, išleidę kitus stebėti atgimimo gamtoje.

P.S. Obelis tuoj žydės...

Žydėjimas

2009-05-01T19:43:00.009+03:00

Sveikiname su gegužės 1 diena!
Šiandien vaikščiojom su draugais po Pūčkorius. Grožis. Niekada nebanalus žydėjimo grožis...

Mylimi - sąsagos

2009-04-30T17:19:00.004+03:00

Man rodos, aš pamišusi dėl violetinės! Ir dar man žiauriai patinka sąsagos - toks vyriškas aksesuaras par exellence (tikrai).
Šios - mano tėvo. Jis niekad jų nedėvėjo, bet man jos - pati didžiausia vaikystėje matyta prabanga ir grožis.

Mylimi - baklažanas

2009-04-30T15:33:00.005+03:00

Mano pati mėgstamiausia daržovė - baklažanas, nes gražus, nes violetinis, nes skanus!
P.S. beje, tie "fliancai" ir yra baklažanų - mes norime jų užauginti daug!

Mylimi - Gintarė Adomaitytė (ir pionierių būrelis)

2009-04-30T14:44:00.007+03:00

Vakar (aš vis ką nors vakar :-)) paėmiau knygą Žvėryno bibliotekoje (gerai, kad dar yra tokios!). Tai - G.Adomaitytės "Sparnuotos iškabos". Labai mėgstu šią autorę, ypač jos "Šokį ant stalo" - tai mano stalo knyga. Bet labiau myliu ne dėl knygų, kuriose randu save. Myliu už tai, kokia ji buvo prieš daugiau negu 20 metų, kai buvo pionierių būrelio vadovė. Taip, vadinosi jis pionierių, vyko spaudos rūmuose ir aš jį lankiau. Tuomet ji rašė Lietuvos pionierio laikraštukui - vieninteliam, beje, tuo metu laikraščiui moksleiviams. Tai ji išmokė mus tvarkyti Rasų kapines per vėlines, kasinėti griuvėsius ant Gedimino kalno, skaityti eiles ir dar daugybę tų dalykų, kurie padėjo mums pažinti Lietuvą, kaip savo gimtinę, su istorija, paslaptimis, potekstėmis, galų gale gamta. Žemai lenkiu galvą prieš jos nuoširdumą, drąsą, protą, širdį, atvirumą, gebėjimą išgirsti mus - tuometinius paauglius. Na, o jei tai skamba per daug garsiai, pasakysiu tiesiog ačiū žmogui, kurį prisimenu visą gyvenimą.
P.S. norėčiau turėti jos adresą...

Mylimi - Amelija iš Monmartro (ir muzikos takelis)

2009-04-29T15:43:00.009+03:00

P.S. pakeičiau savo profilį - dabar būsiu sau graži ir jauna, dėl draugės Jurgos studijų metais VDA darytos fotosesijos.

Na ši daina man dabar tiks!
Tai, rašoma, neturi nieko bendro su Amelija (kaip ir aš) - ir puiku.

Dukters višta

2009-04-29T14:46:00.004+03:00

Mano dukra lanko keramiką. Aš irgi lankiau... Grįžtu, o ant stalo višta spokso. Ji nespėjo velykoms, bet ar tai svarbu? Svarbu, kad dabar ji padės perėti mano vyro (taip taip, vyro :-)) pasodintus "fliancus".

Mylimi - violetiniai irisai

2009-04-29T09:08:00.010+03:00

Vakar kaimynė atnešė žurnalą "Laimą". Ten, po interviu su kokia nors žinoma moterimi, skiriamas lapas jos išskirtiniams daiktams. Tą lapą visada labai tyrinėju - įdomu.
Va ir aš toliau renkuosi "Mylimus" - nuo jų gera pradėti dieną. Tiesa, interviu man negresia, bet aš visada mėgdavau žaisti viena :-).
Myliu violetinius irisus (ir nemyliu to, kad jie vadinasi vilkdagiai).
Ieškodama vaizdo (manieji dar nepražydo, o ir šiaip, aš nemoku fotografuoti, todėl, matyt, taip ypatingai žaviuosi tokiomis foto), radau plaukų dažus - violetinis irisas. Visus du pirmus kursus VU turėjau tos spalvos plaukus!

Mylimi - A. Kaidanovskis

2009-04-28T23:17:00.010+03:00

Kai negalėjau užmigti galvojau, ką mėgstu, ar kada esu sudarius sąrašą to, ką sudėčiau aplink kaip mėgstamų savo daiktų koliažą. Kam? Kodėl?... Gal todėl, kad pirmą kartą, būdama aštuonerių, suvokusi, kad nemėgstu "Mažojo Princo", ir dievinu violetinę spalvą, kažką supratau apie save. Hmm, buvo tada, malonu susipažinti, Nora.
Taigi tęsiu pažinti su savim per pasaulio daiktus.
Nutariau pabandyti tai daryti, nuo dainos iki košės - ištraukti daiktus kaip tuos žadėtuosius akmenis-šukes-kriaukles.
Kasdien po mėgstamą dalyką. Ir dar... pabandysiu nepaisyti to, kad kažkam tai -negražu, kažkam - banalu, kažkam - pigu, kažkam - snobiška, kažkam - nesvarbu.
Pradėsiu nuo filmo. Ne, ne nuo vertybių, nuo filmo su mano pačiu mėgstamiausiu aktoriumi A. Kaidanovskiu. "Stalkerį" pamačiau būdama paauglė - mama užrodė. Nesupratau nieko protu, bet ne juo - daug. Pagal fantastų brolių Strugackių romaną "Žemuogių pievelė", režisierius - A. Tarkovskis.

Dar ne sudie, rožine...

2009-04-27T14:10:00.013+03:00

Mano dukra auga, ji nevertina rožinės taip, kaip ją įvertinau aš, sulaukusi trisdešimties (po mėlyno, violetinio ir juodojo periodo), pavertusi jos kambarį rožinės prieglobsčiu. (Čia gimė ir kelios Paukščių pieno foto) Tai - gera spalva, gera, nes joje gera. Dukra tuoj tuoj užaugs, ir man teks atsisveikinti su šia spalva (Ilzė rinksis savo...).
Bet kol ji yra, ir kol žydi Kaukazo slyvaitė po langu (o ji žydės vos kelias dienas), aš pasigrožėsiu.

Kokie žiedų nėriniai. O juk slyvaitė sena sena...

Kamufliažas, kaukolės ir trispalvė - Leonas pirmasis

2009-04-25T18:10:00.012+03:00

Mano mažėlis sūnus yra visiškas ir absoliutus pacifistas. Tiesa, jis turi medinį kardą, pirką iš Vlado. Bet ar tai trukdo taikiam nusiteikimui? Juk tai - klasika.
Šiandien mes važiavome pirkti suolo ir va taip jis apsirengė pats. O kol tą suolą kraustėme, jis rado dažus, ir nusipiešė ant veido dar ir trispalvę. Man jis pasirodė toks gražus, kad aš jį nufotografavau, o tą darau itin retai, deja, ko gero.

P.S. Beje, foto pavadinau Leonas 1 ir Leonas 2, tai ir gavosi tarsi Leonas pirmasis, kaip koks karalius.

O čia jis su bilibo